Mt 11, 25–30 „Paslėpei tai nuo išmintingųjų, o apreiškei mažutėliams“

Anuo metu Jėzus bylojo:
„Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko.
Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti.
Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!
Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – ses. Laura Rachelė CSJ

Šiandienos evangelijos ištrauka puikiai tinka Šv. Kotrynai Sienietei. Paprasta daugiavaikės šeimos dukra, gyvenusi visuomenei ir bažnyčiai  labai sunkiu laikotarpiu. Kotryna buvo viena iš „mažutėlių“,  kuriai mūsų Viešpats apreiškė  savo širdies išmintį ir poilsio vietą.

Žmogaus Sūnus gerai pažįsta, ką reiškia vargti kartu su prislėgtais savo tautiečiais. Juos slegia priešų okupacija ir mokesčiai. Jie sunkiai apkrauti rabinų  įsakymais: „Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti“ (Mt 23,4).

Jėzus siūlo kitokį gyvenimo kelią negu fariziejai ir tuo keliu jis pats vaikščioja kartu su mumis. Nenešame savo kryžiaus paskui  Jėzų, bet kartu su juo. Išbandymų, sunkumų, ir nuodėmių pasekmių savo gyvenime visada turėsime, bet jeigu imsime Jėzaus jungą, nebereikės jų nešti  vieniems.

„Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs…“ Kai galvojame apie jungą, galvojame apie sunkumus ir svorį, bet gal pamiršome kad jungas yra taip pat bendradarbiavimo ir buvimo šalia ženklas. Lotyniškai žodis „sutuoktinis“ yra con-iugare. Jėzus nori, kad imtumėm jo jungą ne vien bendram evangelizacijos ir išganymo darbui atlikti, bet ypač tam, kad būtume šalia, sukurdami ryšį su juo.

Esame sujungti su Jėzumi taip, kaip jo laikais buvo įprasta mokyti nepatyrusį jautuką  ramiai nešti tai, kas jam prikrauta, jį jungiant kartu su stipresniu ir jau išmokytu jaučiu. Mūsų dieviško gyvenimo Mokytojas  yra ne vien „skrendantis erelis“, jis taip pat romus ir nuolankus „jautis“, kuris mus moko savo pavyzdžiu (Apr 4,7).

„Mano jungas švelnus, mano našta lengva.“ Kaip jungas gali būti lengvas? Jėzaus jungas yra „lengvas“ ta prasme, kad jis gerai pritaikytas (χρηστός, well-fitted) – tiek jam, tiek mums – nepaisant jėgų ir ūgio skirtumo tarp mūsų ir Dievo. Dievas pirmas priėmė ant savęs mūsų žmogystės jungą tam, kad galėtų mumyse pratęsti savo dievystės jungą.

Jėzaus jungas taip pat „lengvas“, ta prasme, kad jis yra paprastas. Jis nėra sudėtingų įsakymų jungas, bet savo Tėvo pažinimo jungas. „Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti.“ Jėzaus mokykloje svarbiausia pamoka yra pažinti Tėvą, taip kaip Jo mylimasis sūnus. Tai yra mūsų išminties ir poilsio vieta.