Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Mt 12, 1–8 „Žmogaus Sūnus yra šeštadienio Viešpats“

Anuo metu Jėzus ėjo šeštadienį per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad ėmė skintis varpų ir valgyti.
Tai pamatę, fariziejai jam sakė: „Žiūrėk, tavo mokiniai daro, kas šeštadienį draudžiama“.
Jis atsakė: „Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami alkani? Kaip jie nuėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams.
Arba, ar neskaitėte Įstatyme, jog šeštadienį kunigai šventovėje pažeidžia šeštadienio poilsį ir nenusikalsta? Todėl sakau jums: čia daugiau, negu šventykla!
Jeigu žinotumėte, ką reiškia: ‘aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos’, nebūtumėte pasmerkę nekaltų. Žmogaus Sūnus yra šeštadienio Viešpats“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa, OCD

Šiandienos pirmajame skaitinyje girdime, kad karalius Hezekijas sunkiai susirgo ir atrodo, kad jam nėra išgijimo. Matome labai žmogiškus išgyvenimus, ištikus sunkiai ligai, neviltį. Daugybė žmonių mūsų dienomis taip pat išgyvena panašius jausmus, išgirdę rimtą diagnozę, pvz., onkologinės ligos. Karalius Hezekijas kelia tuos pačius klausimus kaip ir mes, atsidūrę tokios diagnozės akistatoje. Kodėl? Kodėl man, juk aš gyvenime stengiaus gera daryti ir pan. Tai labai žmogiška reakcija. Toliau girdime, kad karalius meldžiasi, ir Viešpats per pranašą jam sako: „Girdėjau tavo maldą ir tavo ašaras mačiau. Pagydysiu tave.“ Šis skaitinys atskleidžia paslaptį, kaip elgtis neišvengiamų ir nepakeičiamų dalykų akivaizdoje: melsk, nepasiduok nevilčiai, nesileisk sugniuždomas, bet prašyk, pasitikėk Dievu. Jis girdi ir atsilieps, o atsiliepti gali pačiu netikėčiausiu būdu. Galbūt nesuteiks išgijimo, bet bus su tavimi, kad galėtum ištverti, atsiųs žmonių, kurie suteiks reikiamą pagalbą. Liga, kančia yra slėpinys, ir mums natūraliai kyla klausimas – kodėl?

Viešpatyje yra mūsų viltis ir stiprybė, todėl melskime Jį tvirtumo pakelti tai, ko negalime tuo tarpu pakeisti. Jo meilė nenuvilia, sustiprina ir teikia pagalbą, kad galėtume išgyventi krizes. Malda suartina mus su Dievu, Jame randame jėgų gyventi.

Evangelijoje Jėzus peikiamas, kam leidžia mokiniams rinkti ir valgyti grūdus per šabą. Jėzus nesitaiksto su fariziejų nelankstumu, nes Jo troškimas yra Dievo troškimas – gailestingumo ir meilės, ne aukos. Jėzus tvirtai teigia, jog Dievas nori gailestingumo. Ar klausome Jėzaus, esame kitiems gailestingi? Jeigu šiuos Jėzaus žodžius įsisavinsime, tuomet nesmerksime žmonių, kurie mus erzina, kuriuos sunku pakęsti, būsime atjaučiantys. Fariziejiškas griežtumas tėra savisauga, kaip sako popiežius Pranciškus.

Melskime ir prašykime Jėzų padėti mums panašėti į Jį švelnumu, meile, atlaidumu, teikdami žmonėms gyvenimą savo žodžiais ir darbais, paremdami juos. Nepamirškime ligonių, vienišų ir šio pasaulio varguolių, taip pat visų, kenčiančių įvairias negandas – paremkime juos užtardami malda.