Mt 13, 10–17 „Jums leista pažinti karalystės paslaptis, o jiems neleista“

Priėję prie Jėzaus, mokiniai paklausė: „Kodėl jiems kalbi palyginimais?“

Jėzus atsakė: „Jums leista pažinti dangaus karalystės paslaptis, o jiems neleista. Mat, kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. Aš jiems kalbu palyginimais todėl, kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta. Jiems pildosi Izaijo pranašystės žodžiai:

‘Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite. Šitų žmonių širdis aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir aš jų nepagydyčiau’.

Todėl palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi. Iš tiesų sakau jums: daugel pranašų ir teisiųjų troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos skaitinį komentuoja – kun. Nerijus Pipiras

Atrodo, kad ką tik išgirdusiems Viešpaties palyginimą apie be atvangos dirbantį sėjėją mokiniams kyla toks natūralus ir suprantamas klausimas: kam reikia kalbėti palyginimais? Man atrodo, kažką panašaus šiandien užduoda ir XXI amžiaus žmonės, sakydami, kad Jėzus perdėm paprastas, kad Jo kalba neatlaiko mokslo ir logikos argumentų, nedera su demokratija, civilizacija, žmonijos laimėjimais ir panašiai. Labai subtiliai Jėzus atsako į tokius klausimus.

Paprasto žodžio, paprasto įvaizdžio reikia tam, kad širdis būtų išvaduota nuo „aptukimo“: nuo siaurų interesų matymo. Iš tiesų, juk ir XXI amžiaus žmogui šiandien reikia vėl iš naujo dovanoti tiesą apie jį patį. Visa tai galima pasiekti tik kalbant paprastais, suprantamais žodžiais.

Ar matome Jėzų, ar girdime Jo žodžius, ar esame laimingai įtikėję? Krikšto metu paženklinti Švenčiausiosios Trejybės ženklu, niekuomet Viešpaties neturime išmesti iš akiračio. Tad iš tiesų laimingi, nes matome – laimingi, nes girdime.