2020 07 26

Kun. Nerijus Pipiras

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Mt 13, 44–52 „Parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą“

Kun. Nerijus Pipiras. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka

Jėzus bylojo minioms:
„Su dangaus karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą.
Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį“.
[ Ir vėl su dangaus karalyste yra kaip su ežeran metamu tinklu, užgriebiančiu įvairiausių žuvų. Kai jis pilnas, jį išvelka į krantą, susėda ir surenka gerąsias į indus, o blogąsias išmeta. Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų tarpo ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.
Ar supratote visa tai?“
Jie jam sako: „Taip“.
Tuomet jis tarė: „Todėl kiekvienas Rašto aiškintojas, tapęs dangaus karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų“. ]

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Nerijus Pipiras

Turbūt vienas svarbiausių visų laikų žmogaus klausimų yra apie Dangaus karalystę. Kokia Ji, kokios Jos geografinės ribos, kokioje platumoje Ji plyti, kokios ten galioja eismo taisyklės, ar šios Karalystės sienos visiems atvertos? Ypač paskutinioji klausimo dalis turėtų būti aktuali tiems, kurie mėgo keliauti, o dabar turi kęsti uždarytų sienų sindromą…

Vis dėlto į šiuos klausimus vienu žodžiu neįmanoma atsakyti. Dangaus karalystė nevienalytė. Jos bruožus Viešpats mums teskleidžia po truputį. Ir po tiek, kiek reikia, kad Ji taptų žmogiškojo gyvenimo, žmogiškosios egzistencijos tikslu.

Du palyginimai, kurie mus lydi šią savaitę, turėtų atskleisti mūsų asmeninį santykį su Dangaus karalyste. Labai svarbu į Ją nenumoti ranka. Jos paieškų neatidėti paskutinei dienai. Tuomet, bijau, kad tos paieškos bus skubios ir reikiamo rezultato nepasieksime. Pirkti dirvą, kurioje gal dar tik įtariame, kad yra lobis, imtis priemonių tam lobiui išgauti turime jau dabar. Tik tuomet galėsime pajusti, kad Dangaus karalystė – ne kas kita, o Nuostaba.

Antruoju palyginimu Jėzus primena, kad Dangaus karalystė – nuolat valksmui išmestas tinklas, kuris prisiliečia prie kiekvieno. Ne tik prisiliečia, bet ir įtraukia. Ir tik tuomet, kai prie žmogaus prisiliečia šio tinklo gija, visas gyvenimas, visa žmogiškoji egzistencija įgauna prasmę. Taigi, šis tinklas neuždusina, bet dovanoja. Dovanoja paries Dievo akiratį. O kaip jame atrodysime mes?

Evangelija šiandien sako, jog šis tinklas į dienos šviesą išmeta viską – ir nauja, ir sena. Ką tai galėtų reikšti? Man atrodo, jog turint prieš akis Dangaus karalystę kaip tikslą, nereikia sustabarėti, nereikia pasiduoti stabdančiai žinojimo diktatūrai, bet nuolat veržtis į priekį. Tad dėkim pastangas atrasti Dangaus karalystę kaip lobį ir nebijokime jos tinklo gijų, prisiliečiančių prie mūsų gyvenimo, duodančių jam prasmę.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.