Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Mt 14, 1–12 „Erodas pasiuntė įsakymą nukirsti Jonui galvą, o šio mokiniai davė žinią Jėzui“

Portretas.
Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa, OCD. Evgenios Levin nuotrauka/Bernardinai.lt

Anuo metu gandas apie Jėzų pasiekė tetrarcho Erodo ausis, ir jis savo tarnams pareiškė: „Tai Jonas Krikštytojas! Jis prisikėlė iš numirusių, ir todėl jame veikia stebuklingos jėgos“.
Mat Erodas buvo įsakęs suimti Joną, sukaustyti ir įmesti į kalėjimą dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados. Nes Jonas jam sakė: „Tau nevalia jos turėti“. Taigi Erodas norėjo nužudyti Joną, bet bijojo liaudies, kuri laikė jį pranašu.
Erodo gimimo dieną Erodiados duktė šoko svečiams, ir taip patiko Erodui, kad jis su priesaika pažadėjo duoti jai, ko tik ji prašysianti. O ši, savo motinos primokyta, paprašė: „Duok man čia dubenyje Jono Krikštytojo galvą“. Karalius nuliūdo, bet dėl priesaikos ir dėl svečių liepė duoti. Jis pasiuntė įsakymą nukirsti kalėjime Jonui galvą. Galva buvo atnešta dubenyje ir įteikta mergaitei, kuri ją nunešė motinai.
Tuomet Jono mokiniai atėję pasiėmė kūną, palaidojo ir davė žinią Jėzui.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – ses. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Erodas, išgirdęs apie Jėzų, taria, kad tai Jonas Krikštytojas prisikėlė iš numirusių ir jame veikia stebuklingos galios. Jis veikiausiai baiminosi ir giliai jautė kaltę, kad sunaikino gerą Dievo vyrą. Stebina Jėzaus reakcija sužinojus apie Jono Krikštytojo mirtį: Jis palieka Erodo valdas ir valtele plaukia į nuošalią vietą, be abejonės, – melstis. Tačiau žmonės greitai suvokė, kur jis keliauja. Valčiai atsiyrus prie kranto Jėzaus laukė didelė minia. Jis gailėjosi žmonių, pagydė ligonius. Jėzaus meilė ir atjauta pranoksta mūsų nuovoką. Jei mums taip nutiktų, esamomis aplinkybėmis greičiausiai paprašytume žmones pasišalinti. Tačiau Jėzus neatsižvelgia į savo išgyvenimus, savo paties vienumos poreikį sulaukus skaudžios žinios apie Jono mirtį. Didi pamoka mums visiems: atidėti į šalį savo vargus ir eiti padėti kitiems žmonėms.

Pirmajame skaitinyje girdime apie jubiliejaus metų įsteigimą ir kaip turėtų būti tvarkoma žemė, tai, galima sakyti, atsinaujinimo laikas. Mes taip pat tęsiame tą tradiciją Bažnyčioje, pvz., šventieji 2000 – metai ir daug kitų. Tai išskirtinis laikas Bažnyčiai ir tikintiesiems atsinaujinti dvasiniame gyvenime, atgauti dvasines jėgas ir grįžti pas Viešpatį, jei kas nukrypo nuo kelio. Šis laikotarpis padeda gilinti mūsų gyvenimą, santykius su Dievu ir tarpusavyje.

Melskime šiandien už Bažnyčią, popiežių, kunigus ir vienuolius bei visą Dievo tautą, ypač už tuos, kurie vienaip ar kitaip nuklydo, kad sugrįžtų prie Viešpaties ir įsiviešpatautų ramybė bei darna.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien