Mt 14, 22–36 „Liepk man ateiti pas tave vandeniu“

Pavalgydinęs minią, Jėzus prispyrė mokinius sėsti į valtį ir plaukti pirma jo kitapus ežero, kol jis atleisiąs minią. Atleidęs minią, jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Ir atėjus vakarui, jis buvo ten vienas. Tuo tarpu valtis jau toli toli nuplaukė nuo kranto, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas.
Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi. Pamatę jį einantį virš vandens, mokiniai nusigando ir, manydami, jog tai šmėkla, iš baimės ėmė šaukti.
Jėzus tuojau juos prakalbino: „Nusiraminkite, tai aš, nebijokite!“
Petras atsiliepė: „Viešpatie, jei tu čia, liepk man ateiti pas tave vandeniu“.
Jis atsakė: „Eik!“
Petras, išlipęs iš valties, ėmė eiti vandens paviršiumi ir nuėjo prie Jėzaus. Bet, pamatęs vėjo smarkumą, jis nusigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: „Viešpatie, gelbėk mane!“
Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį ir tarė: „Silpnatiki, ko suabejojai?!“
Jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo. Tie, kurie buvo valtyje, pagarbino jį, sakydami: „Tikrai tu Dievo Sūnus!“
Perplaukę jie išlipo į krantą Genezarete. Pažinę Jėzų, tos vietos gyventojai išgarsino jį visoje apylinkėje. Žmonės sugabeno pas jį visus sergančiuosius. Jie prašė jį leisti palytėti nors drabužio apvadą. Ir kas tik palietė – pasveiko.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Vladimiras Solovej

Šios dienos evangelijoje apaštalas Petras elgiasi taip kaip turbūt pasielgtų daugelis iš mūsų. Daug kam patiktų padaryti Jėzui testą: „Viešpatie, jei čia tu, liepk man ateiti pas tave vandeniu“.

Tikriausiai mūsų apaštalas gerokai nustebo išgirdęs į šį savo neracionalų prašymą paprastą atsakymą: „Eik!“.

Mes esame linkę nepasitikėti. Tikra Dievo malonė yra išdrįsti rizikuoti. Neretai tokiu būdu gimsta tikras ir gyvas tikėjimas, kuris yra išreiškiamas apaštalo Petro žodžiais: „Tikrai tu Dievo Sūnus!“

Įprasta yra skirstyti žmones į tikinčius ir netikinčius. Tačiau pastaruoju metu vis labiau populiarėja kita žmonių grupė – tai neapsisprendę. Būti šioje grupėje yra labai patogu, kadangi nereikia prisiimti atsakomybės už savo pasirinkimą. Niekas prie tavęs nesikabinėja, niekas nieko iš tavęs nenori.

Vis dėl to tokios nuostatos kaina yra dvasinis marazmas, o neretai ir išeikvoto gyvenimo pojūtis.

Tikėjimas reikalauja apsisprendimo, pirmo ryžtingo žingsnio, galbūt tokio kaip apaštalo Petro. Niekas negarantuoja, kad viskas klostysis kaip pasakoje puikiai, kad nepradėsi skęsti savo problemose, kad neužklups abejonės.

Jėzus užtikrina, kad visuomet tau išties ranką.

Žodis „Nebijokite“ įvairiomis formomis Biblijoje pasikartoja 365 kartus. Kiekvieną dieną Dievas mus drąsina žengti tikėjimo žingsnį.