2021 08 04

Gražina Dapšauskytė FPS

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Mt 15, 21–28 „O moterie, didis tavo tikėjimas“

Gražina Dapšauskytė FPS. Asmeninio archyvo nuotrauka

Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį. Ir štai iš ano krašto atėjo viena moteris kananietė ir šaukė: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!“ Bet Jėzus neatsiliepė.
Tuomet priėjo mokiniai ir ėmė jį prašyti: „Išklausyk ją, nes ji sekioja iš paskos rėkdama!“ Jėzus tarė: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis“.
Tada moteris pribėgusi puolė ant žemės, maldaudama: „Viešpatie, padėk man!“ Jis atsakė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams“. O ji sako: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo“.
Tuomet Jėzus tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai“. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – ses. Gražina Dapšauskytė FPS

Stebina, kad Jėzus neatsako į moters prašymą, nors kitais kartais atsiliepia į vargšų šauksmą. Pagydė akląjį Bartimiejų, raupsuotuosius, išgirdo šimtininko, per žydų kilminguosius perduotą prašymą pagydyti tarną… Kodėl Jėzus čia toks abejingas? Juk galėjo tik ištarti žodžius: „Eik, tavo duktė pasveiko“, ir moteris būtų atsitraukusi ir grįžusi į namus. O gal jis nori užmegzti pokalbį su moterimi, padėti jai priimti save tokią, kokia ji yra, o ne tik duoti tai, ko ji prašo? O gal nori, kad moters tikėjimą pamatytų ir pasimokytų jį sekantys mokiniai?

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Šioje Evangelijos ištraukoje yra bent du prašymai. Pirmiausia moters kanaanietės prašymas. Matome moterį, kuri turėjo peržengti tam tikrus barjerus. Ji atėjo iš kito krašto, buvo pagonė, patyrė atmetimą. Ką ji darė? Atėjo, verkė, šaukė, pribėgo, puolė ant žemės, maldavo, su nusižeminimu prašė nors trupinių. Moteris pripažino, kad nėra iš Izraelio namų, pripažino savo tapatybę. Ji atėjo su tikėjimu, kurio joks atmetimas, jokia Jėzaus tyla negalėjo sumenkinti.

Antras prašymas mokinių, kurie prašo ne iš užuojautos, bet dėl moters įkyrumo. Šiaip ar taip moters nepaliaujamas prašymas palietė ir juos.

Čia pamoka mums. Melstis, prašyti už kitus, net jei atrodo, kad nei mūsų, nei kitų malda neišklausoma. Jėzus girdi, net jei tuo metu neatsiliepia, net jei mums atrodo, kad šaukiame į tylą. Turėti tą kanaanietės moters tikėjimą, kantrybę.

Gal šiandien mes dar turime priimti savo tapatybę, atpažinti, kas iš tiesų esame ir su pasitikėjimu šaukti. Ką dar turiu atpažinti, pamatyti savo maldoje? Kas dar slypi už mano prašymo?

Mokykimės tos kanaanietės moters kantrybės, pasitikėjimo, užsidegimo… Jėzus visada mus girdi ir atsilieps mums tinkamu laiku!