2020 08 23

Kun. Algirdas Petras Kanapka

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Mt 16, 13–20 „Tu esi Petras – Uola. Tau duosiu dangaus karalystės raktus“

Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“
Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“.
Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“
Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“
Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“.
Tuomet jis griežtai įsakė savo mokiniams niekam neskelbti, kad jis yra Mesijas.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Algirdas Kanapka

Šios dienos Evangelija mums suteikia progą apmąstyti du tikėjimo lygmenis. Pirmasis – tikėjimas yra Dievo dovana, antrasis – tikėjimas vienija brolius ir seseris Bažnyčios kūrimui, kurios kertinis akmuo yra Kristus, o pirmasis akmuo – apaštalas Petras.

Tikėti, kad esame Dievo mylimi ir Kristaus Krauju išlaisvinti iš nuodėmės vergijos, reiškia pripažinti, kad viską, ką turime, esame gavę iš Dievo, dėkoti Jam už viską ir dalintis viskuo su kitais. Tokia ir yra Bažnyčios esmė.

Vienas vienuolis, paklaustas, ar pradėjo rašyti doktoratą, nuolankiai pasidalijo savo patirtimi, sakydamas, kad jau pavyko keletą pastraipų parašyti ir pamatė, kokias gražias mintis įkvėpė Šventoji Dvasia, kurių pats nebūtų sugalvojęs. Šis pripažinimas, kad viskas, kas gera ir nepriešinga Jo valiai, ateina iš Dievo, yra tikrojo nuolankumo pagrindas, kuriuo buvo apdovanota mūsų dangiškoji Motina.

Apaštalas Petras pradžioje dar buvo nepajėgus to įžvelgti, o juo labiau pasitikrinti, kurios mintys ateina iš aukštybių, o kurios iš puikybės. Nei pirmu, nei antru atveju apaštalas Petras nesuvokė, ką sakąs, tačiau abiem atvejais jam buvo atskleisti išreikštų minčių tikrieji šaltiniai ir duotos pamokos ateičiai.

Bernardinai.lt archyvas