2021 08 05

Gražina Dapšauskytė FPS

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Mt 16, 13–23 „Tu esi Petras – Uola. Tau duosiu dangaus karalystės raktus“

Gražina Dapšauskytė FPS. Asmeninio archyvo nuotrauka

Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“
Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“.
Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“
Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“
Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“.
Tuomet jis griežtai įsakė savo mokiniams niekam neskelbti, kad jis yra Mesijas.
Nuo to meto Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo seniūnų, aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti. Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė drausti: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!“
O jis atsisukęs subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – ses. Gražina Dapšauskytė FPS

„O kuo tu mane laikai?“ – Jėzus manęs klausia kiekvieną dieną. Mano atsakymas – ne tik maldos žodžiai, bet ir mano kasdienis gyvenimas. Mano atsakymas yra tai, kaip praleidžiu kiekvieną savo dieną. Vakare galiu klausti: kas man Jėzus buvo šiandien? Kuo aš jį laikiau?

Ne todėl Jėzus klausia, kad norėtų sužinoti, kas jis toks yra (nes tai puikiai žino), bet kad atsakymas į šį klausimą yra svarbus mokiniams, o šiandien – ir man. Tuo klausimu Jėzus nori vesti į gilesnį santykį su savimi. Taigi, kas šiandien yra Jėzus man? Kokiu vardu aš jį atpažįstu?

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Ką tik pagyręs Petrą, Jėzus čia pat jį ir subara. Subardamas Petrą, Jėzus nori jį sugrąžinti prie pradinio taško, prie apmąstymo. Ne aš turiu Jėzui nurodinėti, bet jis man rodo kelią. Ne aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas, bet Jis. Turiu priimti savo trapumą: šiandien galiu suprasti, rytoj – ne.

Turiu sugrįžti ten, kur yra mano vieta – sekti Jėzumi, o ne Jėzus turi sekti manimi. Mano matymo laukas ribotas, jo – beribis.

Kokie teisingi palaimintojo Jurgio Matulaičio žodžiai: „Žmogaus širdis visokių ugnies jausmų pilna, gali būti jėga, kitus sušildančia, uždegančia, sukaitinančia, kaip garas ir elektra, prie gero darbo patraukiančia ir pastumiančia, arba vėl kenksmingu gaivalu, viską naikinančiu“ (Užrašai, 1910. XI. 17).

Jėzau, padaryk mūsų širdis panašias į savo Širdį.