2020 08 06

Kun. Vladimiras Solovej

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Mt 17, 1–9 „Jo veidas sužibo kaip saulė“

Bernardinai.lt nuotrauka

Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai į aukštą kalną. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa.
Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo.
Tuomet Petras kreipėsi į Jėzų: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui“.
Dar jam tebekalbant, štai šviesus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo labai gėriuosi; jo klausykite!“ Tai išgirdę, mokiniai parpuolė kniūbsti, labai išsigandę.
Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“ Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų.
Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: „Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių.
Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Vladimiras Solovej

Kas yra vienišais takais kopęs į kalnus ir žavėjęsis bekraščiais vaizdais, vėliau grįžęs į lygumos asfaltuotą šurmulį patiria tam tikrą širdies suspaudimą. Tai yra tikėjimo kelio drama.

Nuo Atsimainymo kalno, maldos ir artimos bendrystės su Dievu kalno neišvengiamai reikia leistis žemyn ir keliauti kasdienės tarnystės kalvelėmis. Tikėjimo idealą, kuriuo žavėjomės būdami Dievo artumoje dabar regime įsikūnijusį mažoje kasdienybės tikrovėje.

Tai yra nemenkas išbandymas dėl kurio atsiranda pagunda prisitaikyti prie bendro asfaltuoto gyvenimo fono. Bet kartu čia gali pasireikšti ir tikra tikinčiojo didybė.

Kas myli idealą, tas jam tarnauja net tuomet, kai jo įsikūnijimas yra atgrasus. Kas nori eiti pirmyn, tai daro net ir tada, kai kiti lėtina žingsnį. Tai yra kritinis krikščionio gyvenimo momentas. Svarbu yra nepasiduoti. Ištverti šalia Jėzaus kryžiaus, kai Jo veidas jau nėra švytintis arba kada atrodo, kad Jo išvis jau nebėra.

Didžiulis tikėjimo pasiekimas yra sugebėti tiek ant Atsimainymo kalno, tiek Getsemanės sode tiek ir ant Golgotos kalvos pasakyti : „Taip, aš pažįstu šį Žmogų“.

Tikinčiojo užduotis yra išsaugoti Atsimainymo kalno šviesą žemumos šešėliuose. Tačiau visam tam pirmiausiai reikia turėti Atsimainymo kalno patirtį. Tik tas kas pilna krūtine kvėpavo kalnų oru gebės pakelti žemumos tvaiką.