2020 12 12

Aldona Dalgėdaitė, CC

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Mt 17, 10–13 „Elijas jau buvo atėjęs, bet jie jo nepažino“

Ses. Aldona Dalgėdaitė CC. Asmeninio archyvo nuotrauka

Mokiniai paklausė Jėzų: „Kodėl Rašto aiškintojai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?“
Jis atsakė: „Tiesa, Elijas turi ateiti ir viską atstatyti. Bet aš jums sakau, kad Elijas jau buvo atėjęs, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo. Taip nuo jų turės kentėti ir Žmogaus Sūnus“.
Tuomet mokiniai suprato jį kalbėjus apie Joną Krikštytoją.
Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – ses. Aldona Dalgėdaitė, CC

Biblijos advento bendrakeleiviai nekalba mums apie kalėdinius pyragus ir eglutes. Dievo Žodis atrodo griežtas ir reiklus: Atsiverskite, nes prisiartino Dangaus Karalystė (Mt 3, 2)! Jau vien pažvelgus į Joną Krikštytoją galime susigūžti: asketas, kurio laukimas ir ilgesys sutelktas tik į Tą, kuris turi ateiti.

Pamąstykime, kokia nedėkinga yra pranašo misija. Jis turi kalbėti tai, ko kartais ir pats nesupranta arba abejoja, ar teisingai suprato. Jonas Krikštytojas atrodo labai tikras savo skelbiama žinia. Jis drąsiai bara nusidėjėlius, ragindamas juos atsiversti ir pasitikti Mesiją. Tačiau ateina metas, kai ir jis ima abejoti. Jonas Krikštytojas siunčia savo mokinius paklausti: ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito? (Lk 7, 19).

Pranašas perduoda ne savo žinią, bet Dievo, todėl jis kankinasi ir stengiasi būti atviras Šventajai Dvasiai. Jis negali pataikauti sau ir žmonėms, negali kalbėti to, ko jie norėtų girdėti ir ko laukia. Pranašas yra nepatogus, todėl ir nemylimas. Juo norima atsikratyti, nutildyti, išvaryti.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Ar šiandien yra pranašų? Manau, kad taip. Dievo Dvasia nesiliauja kalbėjusi bei veikusi ir šių dienų pasaulyje. Tik nedaugelis sutinka būti atviras Jos veikimui. Labai jau nepatogu palikti visa tai, kas yra aišku, kas atneša pagarbą ir susižavėjimą, nes dažniausiai Dievas paliečia mūsų nesveikąsias vietas, norėdamas jas atpirkti ir išganyti. Šiandien pranašas ne tiek kalba, kiek liudija. Jis gyvena „nepatogų“, bet kupiną Dievo Dvasios gyvenimą. Todėl jis mums tampa iššūkiu, kuris primena, kad esame pakviesti kilnesniam gyvenimui. Esame sukurti pagal Dievo paveikslą. Būtent tokio gyvenimo visi trokštame, bet bijome jį priimti.

Jonas Krikštytojas nužudomas, Jėzus prikalamas prie kryžiaus, kad tik nereiktų ką nors keisti žmonių gyvenime. Ar mes iš tikrųjų laukiame Gelbėtojo Jėzaus? Ar esame pasiryžę priimti Jo Evangeliją ir ja gyventi? Būkime šių dienų pranašais, kurie išdrįsta keisti papročius, kurie atsisako patogaus komforto ir atveria savo širdis Dievo meilei ir Jo gailestingumui, kurie eina tarnauti ir mylėti neskaičiuodami ir nelaukdami pagyrimų bei atlygio. Jėzus yra didysis mūsų atlyginimas ir Dovana. Išdrįskime Jį priimti ir leisti Jam šiandien būti matomam tarp mūsų.

„Taip, aš veikiai ateinu!“ Amen. Ateik, Viešpatie Jėzau! (Apr.22, 20)