2021 08 07

Gražina Dapšauskytė FPS

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Mt 17, 14–20 „Jei turėtumėte tikėjimą, jums nebūtų nieko negalimo“

Gražina Dapšauskytė FPS. Asmeninio archyvo nuotrauka

Jiems atėjus prie minios, prisiartino vienas vyras, puolė prieš Jėzų ant kelių ir maldavo: „Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus! Jis per miegus vaikščioja ir labai kankinasi. Neretai jis įpuola į ugnį ar į vandenį. Aš atvedžiau jį pas tavo mokinius, bet jie neįstengė išgydyti“.
Tada Jėzus atsakė: „O netikinti ir sugedusi gimine! Iki kol man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį čia pas mane“. Jėzus sudraudė demoną, jisai išėjo, ir tą pačią akimirką berniukas pasveiko.
Likę vieni, mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: „Dėl ko mes negalėjome jo išvaryti?“
Jis atsakė: „Dėl silpno tikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’, ir jis persikeltų. Jums nebūtų nieko negalimo“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – ses. Gražina Dapšauskytė FPS

Koks turėjo būti nusivylimas to vyro, kuris atvedė savo sūnų pas Jėzaus mokinius, tikėdamasis, kad jie pagydys. Deja, tai buvo ne mokinių jėgoms. Nusivylę turėjo būti ir mokiniai, kurie nesugebėjo berniuko pagydyti. Mokiniai pasitiki savo jėgomis, bet turi silpną tikėjimą. Jų tikėjimas dar turi augti, dar ne kartą turės eiti su klausimais prie Jėzaus. O gal ir tėvo buvo silpnas tikėjimas?

Kiek kartų mes pasitikime savo jėgomis, savo sugebėjimais, žiniomis ir liekame nusivylę. Nepakako mūsų gražių žodžių, gerų darbų, mūsų skiriamo laiko ir dėmesio. Kiti lieka dažnai mumis nusivylę, nepatenkinti, nes nesugebėjome išpildyti jų troškimų, lūkesčių. Nepasisekė darbas, projektas, santykiai… „Norėjome kaip geriau, išėjo kaip visada.“ Norėjome padėti, o sugadinome santykius, norėjome paguosti, o dar labiau sužeidėme…

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Mokinių tikėjimas dar turės augti. Vėliau Petras išgydys paralyžiuotąjį (plg. Apd 9, 32–34) ir prikels iš numirusių Tabitą (plg. Apd 9, 37–41). Bet šiandien, nors mokiniai jau ne pirmą dieną yra su Jėzumi, bet jų tikėjimas dar mažesnis už garstyčios grūdelį. Mokiniai dar turės priimti sunkiai suprantamus Jėzaus žodžius apie tai, kad Jis duos jiems valgyti savo kūną ir gerti kraują. Dar turės pasirodyti silpni Alyvų sode, Jėzui krauju prakaituojant. Dar turės susitikti su prisikėlusiu Jėzumi ant Galilėjos ežero kranto ankstyvą rytą…

Dar turės augti ir to vyro tikėjimas. Juk išgydymai įvykdavo dėl šimtininko, kraujoplūdžiu sergančios moters ir kitų tikėjimo.

Dar turi augti ir kiekvieno mūsų tikėjimas. Turime pradėti nuo teisingo eiliškumo. Taip, kai tie mokiniai, vienumoje ateiti prie Jėzaus su klausimais, o labiausiai su prašymu: „Tikiu, padėk mano netikėjimui.“ Turėkime drąsos klausti maldoje, ieškoti ir sutikti Jėzų skaitant Šventąjį Raštą, Eucharistijoje.

Palaimintasis Jurgis Matulaitis rašys: „Labai svarbu įprasti maldai pavesti atliekamo laiko trumpas valandžiukes, tai yra einant nuo vieno darbo prie kito, kur važiuojant, net einant pasivaikščioti, atitrūkstant nuo darbo, nuo žmonių draugijos, nuo savo užsiėmimo. Be tokios nuolatinės maldos, nuolatinio dvasios kėlimo prie Dievo veikliame gyvenime, kurį mes turime vesti, neilgai ištesėsime.“ (Užrašai, 1910. XI. 14).