2020 08 11

Kun. Ramūnas Mizgiris, OFM

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min

Mt 18, 1–5. 10. 12–14 „Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių“

Kun. Ramūnas Mizgiris, OFM. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka

Aną valandą prie Jėzaus prisiartino mokiniai ir paklausė: „Kas gi didžiausias dangaus karalystėje?“ Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jų ir tarė:
„Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę. Taigi, kas laikys save mažu, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje. Kas priima tokį vaikelį dėl manęs, tas mane priima.
Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet mato mano dangiškojo Tėvo veidą.
Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių kalnuose ir neitų ieškoti nuklydusios? Ir jei surastų,– iš tiesų sakau jums,– jis džiaugtųsi dėl jos labiau, negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo paklydusios. Taip ir jūsų dangiškasis Tėvas nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris, OFM

Visi puikiai žinome Gerojo Ganytojo su paklydusia avele ant pečių paveikslą. Šis paveikslas visuomet vaizdavo Jėzaus rūpinimąsi nusidėjėliais bei gailestingumą Dievo, nesutinkančio prarasti nė vieno žmogaus.

Bažnyčios tėvų tradicija šiame palyginime įžvelgė Įsikūnijimo vaizdinį. Palikęs devyniasdešimt devynias avis, „kurios nebuvo paklydusios“ (Mt 18, 13), kalnuose, t. y. angelus danguje, dieviškasis Žodis – Jėzus Kristus – leidosi ieškoti vienos paklydusios avies – žmonijos.

Radęs ją ten, kur ji buvo, – savo nuodėmės bruzgynuose ir purve, Jėzus Kristus užsikėlęs ją ant pečių (Lk 15, 5), per prisikėlimą, sugražino į avidę – į Tėvo namus. „Žmogaus Sūnus atėjo gelbėti, kas buvo pražuvę“ (Lk 19, 10), t. y. visų, nes „kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti“ (1 Kor 15, 22).

Dievui nežinoma mūsų šiuolaikinė „išmetimo“ kultūra. Dieve jai vietos nėra. Dievas neišmeta nė vieno žmogaus. Jis myli visus ir visų ieško: vieno po kito. Jis nežino, ką reiškia „žmogų išmesti“, nes jis visas yra meilė ir gailestingumas.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.