Mt 19, 13–15 „Nedrauskite mažutėliams ateiti pas mane, nes tokių yra dangaus karalystė“

Anuomet atvesta pas jį vaikų, kad uždėtų rankas ant jų ir pasimelstų.

Mokiniai draudė. Bet Jėzus tarė: „Leiskite mažutėlius ir nedrauskite jiems ateiti pas mane, nes tokių yra dangaus karalystė“.

Ir, uždėjęs ant jų rankas, jis keliavo toliau.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos skaitinį komentuoja Ligita Ryliškytė SJE

Romos imperijos rašytiniame palikime vaikus dažniausiai sutiksime minint kaip neprotingo ir todėl vengtino elgesio pavyzdį ar auklėjimo objektą. Evangelijos, kaip ir šiandienos skaitinys, šiuo požiūriu išssiskiria. Jėzus į vaikus žiūri kaip į asmenis, su kuriais Jis užmezga ryšį. Dar daugiau, Jėzus juos iškelia kaip sektiną pavyzdį: „Tokių yra dangaus karalystė.“

Viena priežasčių, kodėl Jėzus rodo vaikus kaip pavyzdį savo mokiniams, greičiausiai yra tai, kad vaikai geba visa priimti kaip dovaną. O suaugusieji dažnai linkę manyti, kad Dievo malonę reikia pelnytis. Ne tik kad Pelagijus – klaidoje pasilikęs krikščionis, kurį Šv. Augustinas bandė įtikinti, jog malonė duodama veltui – bet ir kiekvienas mūsų šiai „malonė-turi-būti-uždirbta“ teologijai nesunkiai pasiduodame. Mums sunku patikėti, kad malonė yra dovana, duodama ne kaip atlygis ir ne kaip paskola, be procentų ir be išankstinių sąlygų.

Vaikų gebėjimas priimti pasaulį kaip dovaną ypač pasireiškia mažų dalykų vertinimu. Neseniai viena jauna šeima pasakojo, kad jų vienerių sulaukusį sūnų labiausiai sužavėjo gimtadienio dovanos vyniojamasis popierius. Jis visiems tą popierių rodė taip krykštaudamas, kad tėveliai net pradėjo nerimauti, ar žaislo (kuris buvo įvyniotas į tą popierių) dovanotojai nepasijus įžeisti. O paskui abu susigraudino ir prisitaikė įvykį kaip pamoką, metančią iššūkį jų konsumeristiniams instinktams.

Šios dienos Evangelija mums primena, kad santykyje su Dievu toks dėl „niekų“ krykštaujantis vaikas ir mums gali būti pavyzdys. Į dangaus karalystę įžengs tie, kurie ją priima kaip neužtarnautą ir iš meilės duodamą dovaną. Dangaus karalystės logika nėra mainai, jos jau čia ir dabar besiskleidžianti šlovė nematuojama naudos vienetais. Karalystės šviesa spindi džiaugsmo apstybe, pažįstama dėkingoms širdims. Tokioms kaip vaiko, krykštaujančio dėl smulkmenos.

Bernardinai.lt archyvas