2021 01 06

Aldona Elena Šeduikienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Mt 2, 1–12 „Atvykome iš Rytų šalies pagarbinti karaliaus“

Aldona Elena Šeduikienė. Asmeninio archyvo nuotrauka/Bernardinai.lt

Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“.
Tai išgirdęs, karalius Erodas apstulbo, o su juo ir visa Jeruzalė. Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas.
Tie jam atsakė: Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs: ‘Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp garsiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis valdovas, kuris ganys mano tautą – Izraelį’ “.
Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau“. Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn.
Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidarė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros.
Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, jie kitu keliu pasuko į savo kraštą.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – Aldona Šeduikienė, OFS

Ši nuostabi šventė, dar vadinama Trijų Karalių apsilankymu, arba Kristaus Apsireiškimu-Epifanija (gr. epiphaneia – nušvitimas, pasirodymas) atrodo tarsi graži pasaka. Bet tai apgaulingas įspūdis. Tikroji realybė yra stulbinama, aiškiai rodanti Dievo veikimą ir neįmanomus dalykus verčianti tikrove. Jau nuo Mozės laikų pranašai skelbė apie žydų tautoje gimsiantį Mesiją. Skeptras nepaliks Judo nei valdovo lazda, kolei neateis tas, kuriam tai priklauso; tada jam turės paklusti tautos (Pr 49, 10). Vėlgi: Matau jį, bet ne dabartyje, stebiu, bet ne iš arti: žvaigždė patekės iš Jokūbo, skeptras pakils iš Izraelio… (Sk 24, 17) O dar vėliau (VII–VI a. pr. Kr.) pranašas Izaijas skelbė: Tautos ateis prie tavo šviesos ir karaliai prie tavo tekančio spindesio (Iz 60, 3). Pranašas Michėjas (VIII a. pr. Kr.) labai konkretus: O iš tavęs, Efratos Betliejau, mažiausias tarp Judo kaimų, man kils tas, kuris valdys Izraelį (Mch 5, 1). Vien šių faktų turėtų užtekti, kad atsiverstume ir įtikėtume!

Jonas Krikštytojas tikrai virtęs vien balsu, nes jau viskas pasakyta! O mums duota pamatyti (kokia malonė!), kaip visa tai įvyko. Būtent tada, kai turi gimti Jėzus, Palestinoje skelbiamas gyventojų surašymas; Juozapas su Marija turi vykti į Judėjos Betliejų, iš kur yra pats kilęs, iš kur buvo kilęs ir karalius Dovydas; valdo karalius Erodas, kuris nieko nenutuokia apie pranašystes ir kuriam reikia Rašto žinovų ir aukštųjų kunigų išaiškinimo; gimusio Kūdikio atvyksta pagarbinti Išminčiai iš Rytų, sekdami pasirodžiusį danguje naują šviesulį. Tariamo mažumo ir didybės spindesio susitikimas!

Tai kas iš tiesų yra tie trys karaliai, dar vadinami išminčiais, magais, dangaus kūnų tyrinėtojais-astrologais? Atvyksta jie iš Rytų, spėjama, iš galingos Persijos imperijos, kuri driekėsi nuo Egipto iki Indijos, krašto, kuriame klesti mokslas ir kultūra. Galbūt rytiečių vyrų nešiojamas aukštas galvos apdangalas priminė karalius. Jie buvo karališki žiniomis ir išmintimi, iš nedidelės žydų diasporos jų krašte susipažinę su Pranašų knygomis, įdėmiai sekę dangaus kūnų judėjimą.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Viena iš šiuolaikinių mokslo versijų apie pasirodžiusį galingą šviesulį teigia, jog tais metais trys planetos kurį laiką buvo išsirikiavusios vienoje tiesėje. Išminčiai, patikėję pranašautu ženklu, leidžiasi kelionėn į nedidelį Judėjos kraštą, į mažiausią tarp kitų kaimų – Betliejų, ir pasveikina tą, kuris čia net neturi namų. Atneša karališkų dovanų – aukso, smilkalų ir miros. Ankstyvoji Bažnyčia tris išminčius laikė žmonijos rasių atstovais – Europos, Azijos ir Afrikos. Ir tai nenuostabu – Rytai irgi laukė pasaulio Gelbėtojo, bet Dievas jiems apreiškė, kad šis, gimęs žydų žemėje, yra duotas visoms pasaulio tautoms. Tikroji išmintis atpažino siunčiamą ženklą ir leidosi jo vedama.

Šv. Leonas sako: Atpažinkime šiuose karaliuose mūsų tikėjimo ir pašaukimo pirmavaisius; džiaugsmo kupinomis širdimis minėkime palaimintos vilties kelią. Nuo šio momento pradėjome eiti į dangiškąją tėvynę.