2020 09 20

Kun. Jacek Paszenda, SDB

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Mt 20, 1–16a „Ar todėl tu šnairuoji, kad aš geras?“

Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą:
„Su dangaus karalyste yra panašiai, kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui.     Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną. Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo. Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!’ Jie nuėjo. Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė.
Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus bestovinčius ir sako jiems: ‘Ko čia stovite visą dieną be darbo?’ Tie atsako: ‘Kad niekas mūsų nepasamdė’. Jis taria jiems: ‘Eikite ir jūs į vynuogyną’.
Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepia ūkvedžiui: ‘Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas nuo paskutiniųjų ir baigdamas pirmaisiais!’ Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą gavo po denarą. Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą.
Imdami jie murmėjo prieš šeimininką ir sakė: ‘Šitie paskutiniai tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, kurie nešėme dienos ir kaitros naštą’. Bet jis vienam atsakė: ‘Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi?    Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniajam duoti tiek, kiek tau. Nejaugi man nevalia daryti su savais pinigais, kaip noriu? Ar todėl tu šnairuoji, kad aš geras?!’
Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji – paskutiniai“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Jacek Paszenda, SDB

Duoti kitam tiek, kiek jam priklauso, ar tiek, kiek noriu, ar tiek, kiek jis nori? Kaip apskaičiuoti žmogaus darbo vertę? Ar būti teisingam reiškia duoti kiekvienam tiek pat? Ar dosnumas prieštarauja teisingumui?

Perskaičius šią Evangelijos ištrauką gali kilti panašių klausimų. Klystų tas, kas manytų, kad Jėzus nori įsitraukti į panašias derybas. Palyginimo pradžioje Jėzus pabrėžia: ‘Su dangaus karalyste yra panašiai kaip…’ Ar Jėzus Dangaus karalystei nori pritaikyti atlygio apskaičiavimo būdą? Ar kai ką kitą?

Dažnai taip buvo galvojama ir vis dar žmonės taip galvoja. Kiek atlaidų gausiu už sukalbėtą Rožinį? O kiek už Mišias? O kiek man reikia padaryti gerų darbų, kad patekčiau į Dangų? Kartais pykstama, kai didelis viešas nusidėjėlis atsiverčia ir tampa Bažnyčios nariu – vienu iš mūsų. Kartais galvojama, kad galima pramogauti ir daryti nesąmones visą gyvenimą ir atsiversti prieš pat mirtį. Kaip gerasis Latras ant kryžiaus arba tie paskutinieji iš Evangelijos, kurie buvo pasamdyti apie vienuoliktą, tai yra dirbo tik vieną valandą ir gavo tą patį atlygį…

Ką Jėzus norėjo mums pasakyti? Be abejo, nekalbėjo apie dangaus ekonomiją. Jis paprasčiausiai norėjo mums atskleisti didžiausią Dievo dorybę – kad Jis GERAS. Geras visiems, geras kiekvienam, kuris rodo nors mažiausią norą bendradarbiauti su Jo malone. Ne visi turime tuos pačius gabumus, esame silpni ir klystame. Bet Dievui svarbiausia surasti mūsų širdyse nors truputėlį tikėjimo ar geros valios. Dirbti nors valandėlę, bet iš visų jėgų! Atlygis bus visiems vienas – Dievo meilė, Dievo gerumas. Amžinas gyvenimas. Valdovų rūmuose buvo atskiros patalpos kilmingiesiems ir tarnams. Dievo karalystėje kiekvienas užims arčiausią vietą prie Dievo. Nes mylėti galima tik iš visų jėgų, o ne truputį.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.