2020 10 18

Aurimas M. Juozaitis

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Mt 22, 15–21 „Atiduokite, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“

Aurimas M. Juozaitis. bernardinai.lt nuotrauka

Fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip Jėzų sugauti kalboje.
Jie nusiuntė pas jį savo mokinių kartu su Erodo šalininkais paklausti: „Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesiakalbis, mokai tikro Dievo kelio ir niekam nepataikauji, neatsižvelgi į asmenis. Tad pasakyk, kaip manai: valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?“
Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: „Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai? Parodykite man mokesčių pinigą!“ Jie padavė jam denarą.
Jis paklausė: „Kieno čia paveikslas ir įrašas?“
Jie atsakė: „Ciesoriaus“.
Tuomet Jėzus tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – dr. Aurimas M. Juozaitis

Žydai Jėzaus laikais buvo okupuoti romėnų. Nors jie ir turėjo religinę autonomiją Romos imperijoje sudėtyje, tačiau santykiai tarp romėnų ir žydų nuolatos buvo įtempti, žydų bendruomenėje vyravo nuostata: tikras žydas negali tarnauti okupantui, ir dėl to žydai, kurie tarnavo imperijos muitininkais, būdavo visuotinai pasmerktini ir bendruomenės atstumti.

Iš šio konteksto galime suprasti, kodėl fariziejų mokinių ir erodininkų klausimą Jėzus pavadina suktu. Juk jeigu Jėzus pasakytų, kad negalima mokėti mokesčių okupantui, t. y. ciesoriui (Romos valdovui – cezariui), ko reikalavo kai kurie žydai radikalai, Jis tuojau pat būtų įskųstas romėnams kaip nesantarvės kurstytojas ir tai užtrauktų itin griežtą bausmę. O jeigu pasakytų, kad reikia mokėti, tai būtų žydų bendruomenės atmestas kaip ir muitininkas, kuris bendradarbiauja su okupantais. Tarsi padėtis be išeities. Tačiau ne Jėzui. Kodėl? Todėl, kad Jėzaus logika yra kitokia nei žmonių.

Žmogus vadovaujasi logika: jei vienas gauna, tai kitas netenka, o Jėzaus logika vadovaujasi nuostata, kad gauti turi kiekvienas. Ir kas dar svarbiau (o gal net ir gražiau!) – Jėzus visada peržengia mūsų esamo suvokimo ribas, parodydamas, kad reikia matyti, girdėti ir suvokti toliau, giliau ir plačiau.

Taip, daug praktinių dalykų gyvenime žmogus išsprendžia pinigų dėka. Taip mąsto ir Jėzaus kamantinėtojai. Tačiau skaičiuojančio mąstymo žmonės nepastebi vieno dalyko – negalima Dievui atsilyginti pinigais (plg. Mt 6, 24) ar jų kiekiu (plg. Mk 12, 41–44), Dievui nereikia net ir aukos, Jam tereikia gailestingumo (plg. Oz 6, 6). Todėl ir sako psalmininkas: „Jeigu žmogus siūlytų už meilę visą savo turtą, būtų tik paniekos vertas“ (Gg 8, 7b).

Tad skirtis aiški (gal šia fraze Jėzus ir įvedė valdžių atskyrimo principą) ir skola1 taip pat – mes vieni kitiems skolingi tik meilę (plg. Rom 13, 8). Jeigu taip negyvename, nepataikome į tikslą2 (plg. Mt 6, 12), dėl kurio buvome sutverti (plg. Jn 15, 13). Neprašaukime pro šalį! Amen.
– – –

  1.  Dr. Ingridos Gudauskienės ir dr. Danieliaus Dikievičiaus Mt 6, 12 vertimas: „ir atleisk mums mūsų skolas, kaip ir mes atleidome savo skolininkams.“
  2. (h)amartia – nuodėmė, kilęs iš gr. (h)amartano – praleisti ženklą; nepataikyti į tikslą

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.