Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 11 27

Kun. Nerijus Pipiras

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Mt 24, 37–44 „Budėkite, kad būtumėte pasirengę“

Kun. Nerijus Pipiras. Asmeninio archyvo nuotrauka

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:

„Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės, nieko nenumanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. Tuomet du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta.

Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats. Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus. Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Nerijus Pipiras

Prisimenu vieną gana vaikišką pasakojimą. Vienas žmogus gavo keistą žinutę, kad pas jį netrukus nori atvykti Dievas. Kurį laiką žmogus nepatikėjo tuo, kas tame laiške buvo rašoma. Jam atrodė, kad čia įsivėlusi kokia nors klaida, kad Dievas galėtų svečiuotis bet kur, tik ne pas jį, nes jis – per daug paprastas žmogelis. Laikui bėgant jo neapleido mintis, kad vis dėlto tai galėtų būti tiesa – Dievas galbūt tikrai ketina apsilankyti pas jį.

Nenumaldomai artėjant numatytam vizito laikui, žmogelis pradėjo tvarkytis namus. Tačiau kuo toliau, tuo darbų atrodė daugiau: ir tas ne vietoje, ir tą reikia sutvarkyti ar išplauti. Žmogus dirbo praktiškai iki išnaktų, o darbų vis nemažėjo. Per darbų gausybę jis nė nepamatė, kaip kažkoks nepažįstamasis tiesiog pasisiūlė jam padėti, padirbėti kartu. Visgi darbų buvo tikra gausybė, o laikas bėgo.

Galų gale išaušo ta diena. Žmogui iš jaudulio net kinkos drebėjo. Tačiau taip laukiamo skambučio į duris nepasigirdo nei rytą, nei vakare. Galop žmogelis visai nusivylęs ėmė priekaištauti visiems aplinkui: „Taip ir maniau, kad čia kažkokia apgaulė, kad niekas pas mane nė nesiruošia ateiti…“ Tačiau tuomet prabilo Nepažįstamasis: „Aš jau kurį laiką esu pas tave. Su tavimi kartu dirbu, esu tavo gyvenime. Tu gal netyčia Manęs nepastebėjai. Esu tavo Dievas. Tas, kurio taip laukei…“

Kažkaip keistai būtent toks, kasdienis ir vaikiškas, pavyzdėlis šauna į galvą, apmąstant tą vieną vienintelį žodį „budėkite“, kuriuo prasideda advento laikas. Budėti – tai nereiškia būti dėmesį sutelkus į vieną tašką ir nieko daugiau neveikti. Tai reiškia konkretų ir paprastą mano gyvenimą, mano pasirinkimus. Juk Viešpats ateis konkrečiu laiku, kai darysiu konkrečius darbus, kai dėl ko nors apsispręsiu, kai ieškosiu tiesos. Laukti Jo – nereiškia izoliuotis nuo aplinkos, nuo žmoniškumo.

Evangelija pasakoja ir apie pavojų, kai žmogus mano sėkmingai šiek tiek palauksiąs Viešpaties kokiu nors kitu, labiau priimtinesniu metu: „Vienas bus paimtas, o kitas – paliktas.“ Vienas bus pasirengęs. Laukiantis. Bus išgelbėtas. O kitas… Išdrįskime budėti. Viešpats ateis ne kažkada, bet tuomet, kai esame žmonės, kai gyvename kasdienį, paprastą gyvenimą, kai atliekame pačias paprasčiausias ir kasdieniškiausias pareigas, visuomet būkime pasirengę.

Visuomet apsidairykime – galbūt koks nors mūsų įrankis jau yra mūsų pagalbininko Nepažįstamojo rankose…