Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min

Mt 26, 36–42 „Mano siela mirtinai nuliūdusi“

Kun. Ramūnas Mizgiris, OFM. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka

Netrukus Jėzus su jais atėjo į ūkį, vadinamą Getsemane, ir tarė mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol aš ten nuėjęs melsiuos“.
Pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti. Tada tarė jiems: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Likite čia ir pabudėkite kartu su manimi“.
Dar truputį paėjęs, Jėzus parpuolė kniūpsčias ir meldėsi: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu!“

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris, OFM

Kasdien kalbėdami „Tėve mūsų“ maldą Viešpaties prašome: „Teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mt 6, 10).

Taip pripažįstame, kad yra viena Dievo valia su mumis ir mums, viena Dievo valia mūsų gyvenimui ir kad ta valia kasdien vis labiau turi remtis mūsų valia ir mūsų egzistencija.

Taip pat pripažįstame, kad „danguje“ vykdoma Dievo valia ir kad „žemė“ tik tada taps „dangumi“, Dievo meilės, gerumo, tiesos ir grožio vieta, kai joje bus vykdoma Dievo valia.

Tą baisią ir įstabią naktį Getsemanėje, kai Jėzus meldėsi Tėvui, „žemė“ tapo „dangumi“, Dievo valia įgyvendinta žemėje: „Ne kaip aš noriu, bet kaip tu!“ (Mt 26, 39).