Mt 4, 12–23 „Jis apsistojo Kafarnaume, kad išsipildytų Izaijo žodžiai“

Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų – metančius tinklą į ežerą; mat buvo žvejai. Jis tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais.“ Tuodu tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo.

Paėjėjęs toliau, Jėzus pamatė kitus du brolius – Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Jiedu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jis ir tuos pašaukė. Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su juo.

Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas Karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse visokias ligas bei negales.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos komentaro autorius – Antanas Saulaitis SJ

Jėzus pradeda savo viešąjį skelbimą „Dievo karalystė čia pat“, po Jono Krikštytojo suėmimo pasitraukdamas giliau į buvusias pagonių žemes. Tai kartu yra ir ženklas, kad ateityje Geroji Naujiena bus skelbiama ne tik žydams, bet ir kitos kultūros bei tikėjimo žmonėms visame pasaulyje.

Jėzus pasirenka mokinius, sekėjus, būsimus bendradarbius. Iš įvardintų keturių trys lieka Jėzui artimiausi, visų pirma – Petras, paskui – Jokūbas ir Jonas. Pirmasis  paskirtas vadovu, antrasis bus Jeruzalės bažnyčios vyresnysis, o trečiasis – evangelistas ir Jėzaus Motinos globėjas.

Mokiniai iš karto seka Jėzų, kuris juos tučtuojau įtraukia į žmonių žvejybą, kuri reiškia mokyti, skelbti, gydyti. Kelis kartus Viešpats pakartoja būtinybę skubiai imtis darbo skelbiant Gerąją Naujieną, nesiblaškant šioje misijoje.

Vėlesni mokiniai sakys: „Kristaus meilė mus skatina.“