2020 11 30

Kun. Vytautas Sadauskas, SJ

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Mt 4, 18–22 „Jiedu tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo“

Asmeninio archyvo nuotrauka

Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų – metančius tinklą į ežerą; buvo mat žvejai.
Jis tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“.
Jiedu tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo. Paėjėjęs toliau, Jėzus pamatė kitus du brolius – Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Jiedu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jis ir tuos pašaukė.
Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su juo.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – Kun. Vytautas Sadauskas, SJ

Jėzus pašaukia mokinius. Tapti mokiniu – tai atsiliepti į Jėzaus skelbimą ir kvietimą. Jėzus sutinka žmones ir juos pakviečia jų kasdienybėje.

„Eidamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė…“ Šie žodžiai nusako Jėzaus santykį su bet kuriuo žmogumi. Kiekvieną dieną, kiekvienoje vietoje Jėzus vaikšto ir žvelgia į žmones… Jis mato Simoną, kurį vėliau pavadins Petru, žvelgia į Joną ir jame mato mokinį… Pamatęs ateinantį Natanaelį, pastebi jo gerąsias savybes: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos.“ Vėliau pažvelgęs į nusidėjėlę, kurią žydai buvo pasirengę užmėtyti akmenimis, mato joje moterį, vertą atleidimo ir gyvenimo džiaugsmo. Jėzus ateina ir pas mus. Jis žvelgia į mus ir mato mūsų gerumą, kilnumą ir grožį, kuriems dar lemta išsiskleisti.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Jėzus sako: „Eikite paskui mane!“ Jis sako tai visiems. Galilėjos ežero žvejai atsiliepia, nes tiki, jog Jėzumi verta pasitikėti. Mes kaip ir apaštalai galime drąsiai Jėzumi pasitikėti, nes jo gerumas ir meilė mums išsiskleidė iki galo – iki kryžiaus mirties ir prisikėlimo: „Aš lieku su jumis per visas dienas…“

Pakvietęs Galilėjos ežero žvejus, jis pridūrė: „Aš jus padarysiu žmonių žvejais!“ Ką reiškia būti žmonių žveju? Matyt, Jėzus norėjo pasakyti: Trokštu, kad trauktumėte žmones iš juos gaubiančios tamsos taip, kaip traukiate žuvį iš vandens… Traukite žmones iš nuodėmės tamsos į Dievo šviesą. Parodykite jiems, kad yra šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų ir kad ta šviesa atėjo į šį pasaulį.“

Mokiniai suprato, kuria kryptimi plukdyti gyvenimo laivą, kad jis pasiektų tikslą. Tačiau šioje kelionėje svarbiausia išlaikyti ryšį su Jėzumi. Popiežius Pranciškus sako: „Jei nutrūksta ryšys su Jėzumi, mūsų širdis silpsta. Be ryšio su juo, imame skęsti savo idėjose, silpnėja mūsų tikėjimas, pasiduodame blogai nuotaikai. Prarasdami ryšį su Kristumi, parandame ir pasiryžimą veikti, siekti permainų…“

Ką daryti, kad to išvengtume? Čilės šventasis Albertas Hurtado duoda mums patarimą. Jis visada klausdavo, ką darytų Kristus, būdamas jo vietoje: „Jėzau, ką tu darytum mano vietoje?“ Tai slaptažodis, kuris vaduoja iš tamsos, uždega širdį, įžiebia šviesą akyse ir skatina pamatyti gėrį.