2020 06 17

Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Mt 6, 1–6. 16–18 „Tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atsilygins“

Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka

Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Venkite daryti savo geruosius darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, kitaip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje.
Todėl, dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu daliji išmaldą, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atsilygins.
Kai meldžiatės, nebūkite tokie, kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam ten, slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.
Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę, kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. O tu pasninkaudamas pasitepk aliejumi galvą ir nusiprausk veidą, kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF

Didelės konkurencijos laikais yra įprasta, kad už tam tikrus nuopelnus, darbus esame pastebimi ir įvertinami. Ir labai normalu norėti tokio įvertinimo – tai dažnai yra patvirtinimas, jog mūsų pasirinkta kryptis yra teisinga. Kita vertus, Jėzus perspėja, kad dvasinė tikrovė neturi persikelti į tokią įvertinimo, pažymių, prizų sistemą. Kartais norisi ir dvasinio gyvenimo įvertinimo – suvokti ir įtvirtinti savo pasiekimus, aiškiai pamatyti pažangą, laimėjimus.

Tačiau dvasinis gyvenimas vertinamas ne premijomis, ne diplomais. Atlygis yra Dievo dalijimasis su mumis Jo tikrove, galėjimas būti, gyventi su Dievu. Tai buvimas su Dievu slaptoje – asmeniniame santykyje, kiekvienoje akimirkoje. Kartais, kai bandome su kitais pasidalinti savo maldos patirtimis, susiduriame su dideliais sunkumais – keblu įvardinti, išreikšti tokį patyrimą – nes tai labai asmeniška, intymu, tai Tėvo dovana. Dovana, kuri pati savaime yra vertinga be papildomo įvertinimo.