2020 06 22

Kun. Jacek Paszenda SDB

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

1 min.

Mt 7, 1–5 „Pirmiau išritink rąstą iš savo akies“

Kun. Jacek Paszenda, SDB. Asmeninio archyvo nuotrauka

Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Neteiskite kitų, kad patys nebūtumėte teisiami. Kokiu teismu teisiate kitus, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu mastu matuojate, tokiu ir jums bus atmatuota.
Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje? Arba kaip gali sakyti broliui: ‘Leisk išimsiu krislą iš tavo akies’, kai tavo akyje rąstas?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip pašalinti krislelį iš brolio akies“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Jacek Paszenda, SDB

Verta kartais pasidaryti neįprastą savo nuomonių sąskaitą. Reikėtų prisiminti viską, ką galvojome ar pasakėme apie save ar kitus, visus mūsų įvertinimus, kritikas, pastabas ir pagyras, savo nepatenkinimus ir pasiūlymus. Viską sudėlioti į dvi kolonas – į vieną tai, kas liečia mane, o į kitą tai, kas liečia kitą žmogų. Koks būtų rezultatas? Kurioje kolonoje atsirastų daugiau įrašų? Manau kad toje, kurioje įvertiname (arba, naudojant Jėzaus išsireiškimą, teisiame) kitus.

Ar Jis norėtų šiandien mums pasakyti, kad negalima kritikuoti kitų? Jokiu būdu! Jėzus gi pats ne vieną kartą kritikavo neteisingą elgesį, ypač fariziejų. taip pat Jis ragindavo duoti pastabų klystančiam broliui. Jėzus nesmerkia kritikos. Jis verčiau smerkia veidmainystę tų, kurie, perspėdami kitus, laiko save geresniais už juos. Norėdami pasiteisinti, savo dėmesį sutelkia į kitų žmonių nedorybes. Perdėdami trūkumus, jie stengiasi sumenkinti tų žmonių gėrį.

Apkalbos, apkaltinimai – tai kartais virsta mūsų kasdienybe, kartais teisinamės, sakydami, kad tai reikalinga tam, jog pasaulis būtų geresnis, kad norime padėti kitiems. Šiandien Jėzus Evangelijoje mus kviečia apsvarstyti savo elgesį, o ypač savo santykius su kitais. Jis aiškiai verčia mus suprasti, kad krikščioniškas būdas „apvalyti“ pasaulį – tai pradėti nuo savęs, dėmesingai pažvelgti į savo paties širdį ir sąžinę. Visai įmanoma, kad būtent čia yra „rąstas“, o mums lengviau pastebėti „krislą“.

Ar sugebu muštis į krūtinę ir atsiprašyti, kad nuliūdinau Dievą bei artimą „žodžiais, mintimis, darbais ir apsileidimais“?..