2020 06 30

Kun. Vytautas Brilius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min

Mt 8, 23–27 „Atsikėlęs jis sudraudė vėtrą ir bangas“

Kun. Vytautas Brilius. Asmeninio archyvo nuotrauka

Jėzus įlipo į valtį, ir mokiniai paskui jį.
Ir štai ežere pakilo tokia smarki vėtra, kad bangos net sėmė valtį. Tuo tarpu jis miegojo. Mokiniai pripuolę ėmė jį žadinti, šaukdami: „Viešpatie, gelbėk, žūvame!“
Jėzus jiems tarė: „Ko gi jūs tokie bailūs, mažatikiai?“ Paskui jis atsikėlė, sudraudė vėjus bei ežerą, ir pasidarė visiškai ramu.
Žmonės stebėjosi ir kalbėjo: „Kas jis per vienas, kad net vėjai ir ežeras jo klauso?“

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Vytautas Brilius

Vandenų platybės vaizduoja žmonių gyvenimą, kartais ramų ir giedrą, o kartais audringą ir pavojingą, kai reikia didžiulių pastangų išlikti ir pasiekti savo tikslą, tarsi krantą. Tada atsiskleidžia kelionės prasmė ir vertė, iškentėti sunkumai tampa ne tokie svarbūs, o patirti malonumai ne tokie reikšmingi, pasiektas tikslas, nuveiktas darbas tampa svarbiausias. Tačiau kelionės metu patiriami sunkumai ar malonumai dažnai atrodo tokie svarbūs, kad užmirštamas ir siekiamas tikslas.

Evangelijos pasakojime matome Jėzų, kuris siekia tikslo, o kasdienius dalykus palieka Dievo valiai. Jis vykdo Tėvo valią, todėl savo gyvybę patiki į jo rankas. Tėvas nori Sūnaus darbais statyti savo Karalystę žemėje, todėl Jėzus jam reikalingas ir jį išsaugo visuose sunkumuose. Apaštalai tuo metu pamiršo, kad jie yra Dievo vaikai, kad turi kilniausius uždavinius, kad veikia Dievo vardu ir kartu su juo, bet susikoncentravo į dabarties situaciją: gresia mirtinas audros pavojus. Jėzus juos sudraudė: pasitikėkite Dievu, esate jo rankose, vykdote jo darbus ir esate jam reikalingi, todėl jumis pats Dievas pasirūpins ir išsaugos.

Mes taip pat turėtume per daug nesureikšminti mūsų akivaizdoje susiklosčiusių aplinkybių, turėtume visada prisiminti savo pašaukimo kilnumą ir siekiamą tikslą.