2020 07 01

Kun. Vytautas Brilius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Mt 8, 28–34 „Atėjai pirm laiko demonų kankinti?“

Kun. Vytautas Brilius. Asmeninio archyvo nuotrauka

Kai Jėzus priplaukė kitą krantą gadariečių krašte, jam priešais atbėgo du demonų apsėstieji, išlindę iš kapinių rūsių. Jiedu buvo tokie pavojingi, kad niekas negalėjo ramiai praeiti anuo keliu. Ir štai jiedu ėmė šaukti: „Ko tau iš mūsų reikia, Dievo Sūnau?! Atėjai pirm laiko mūsų kankinti?“
Truputį toliau ganėsi didelė kaimenė kiaulių. Demonai ėmė prašytis: „Jeigu mus išvarysi, tai siųsk kiaulių bandon“. Ir jis įsakė: „Nešdinkitės!“ Tuomet demonai išėjo ir apniko kiaules. Ir štai visa banda metėsi nuo skardžio į ežerą ir gavo galą vilnyse.
Piemenys pabėgo ir, pasiekę miestą, viską išpasakojo, taipogi ir apie apsėstuosius. Tada visas miestas išėjo priešais Jėzų ir, vos jį pamatę, prašė pasišalinti iš jų krašto.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Vytautas Brilius

Gadariečiai neturėjo ramybės dėl to, kad velnias buvo užvaldęs du jų kraštiečius. Kiekvieną dieną žmonės buvo varginami, negalėjo ramiai vaikščioti per kapines, tikriausiai, laidojant mirusius, būdavo žeminami ir niekinami. Atėjo Jėzus ir atnešė ramybę, išvaduodamas du vargšus iš velnio vergijos, tačiau žmonėms teko sumokėti kiaulių bandos kainą.

Jėzus neklausė žmonių sutikimo, tik atliko malonės darbą. Jei būtų paklausęs, žmonės dar būtų pasvarstę, ką jiems reiškia dviejų nelaimingųjų kančia dėl velnio apsėdimo, būtų palyginę panieką mirusiems ir jiems patiems su kiaulių bandos verte, ir visai neaišku, kaip būtų nusprendę. Šiaip ar taip, jie paprašė Jėzaus neužeiti į jų kaimą, bijodami, kad Dievo malonė jiems kainuos per daug.

Ir mums kartais Dievo malonė bei ramybė kainuoja, todėl svarstome ir renkamės, kiek už tai dar galime sumokėti, o kas jau atrodo per daug, nepakeliama. Kartais sutaupome turto ir patogumų, tačiau už tai tenka sumokėti savo nerimu, dvasiniu pažeminimu ir kaltės jausmu. Kaip gadariečių krašte, taip ir mūsų gyvenime Jėzus ateina ir praeina, jei žmogus nepriima jo malonės, neatpažįsta jos meto. Meldžiame, kad niekada nestokotume dvasios dosnumo ir būtume pasirengę už Dievo malonę sumokėti bet kokią kainą.