Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 11 28

Kun. Nerijus Pipiras

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Mt 8, 5–11 „Daugelis ateis iš rytų ir vakarų į dangaus Karalystę“

Kun. Nerijus Pipiras. Asmeninio archyvo nuotrauka

Jėzui sugrįžus į Kafarnaumą, kreipėsi į jį šimtininkas, maldaudamas: „Viešpatie, mano tarnas guli namie paralyžuotas ir baisia kankinasi“.

Jėzus jam tarė: „Einu, pagydysiu jį“.

Šimtininkas atsakė: „Viešpatie, nesu vertas, kad tu užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks. Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi aš sakau vienam: ‘Eik!’, ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik čionai!’, ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Daryk tai!’, ir jis daro“.

Tai girdėdamas Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: „Iš tiesų sakau jums: niekur Izraelyje neradau tokio tikėjimo! Todėl aš jums sakau: daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės dangaus karalystėje prie vaišių stalo su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Nerijus Pipiras

Jėzus grįžta į Kafarnaumą. Į ten, kur daugybę valandų praleidžia mokydamas žmones šios vietovės sinagogoje. Šioje vietovėje esančiuose Petro namuose Jis ne kartą apsistoja, pagydo uošvę. Taigi ta vietovė Jėzui gerai žinoma. Kaip ir Jėzus vietiniams gyventojams.

Šįkart čia ateina ir šimtininkas. Ir jis, be abejo, yra apie Jėzų girdėjęs. Jis ateina na atlikti savo, kaip kariuomenės pareigūno, funkcijų, tačiau jis ateina paprašyti. Tarnas serga. Tam paprastam žmogui galbūt jau niekas nepadeda. Todėl šimtininkas tiesiog ryžtasi reikalą patikėti Jėzui. Jis negaili savo laiko dėl kito žmogaus. Neša jį Jėzaus link. Eina, nors ir būdamas pagonis.

Tas šimtininko pokalbis su Jėzumi, bent jau jo pradžia, atrodo tokia paprasta, tokia žmoniška: „Mano tarnas serga, nežinau, ką daryti.“ Tie paprasti žodžiai ištariami su nuoširdžiu pasitikėjimu. Dar didesnis nuolankumas glūdi kituose šimtininko žodžiuose, išgirdus, kad Viešpats yra pasirengęs apsilankyti jo namuose: „Nesu vertas.“

Ko mus pamoko toks dialogas? To, kad Viešpaties malonės srūva visiems. Mes, išoriškai spręsdami apie žmogų, dar nežinome, kas yra jo viduje. Galbūt jis, jo širdies nuostatos, nedeklaruojama, bet konkreti gyvenimo kryptis gali būtent mus daug ko pamokyti.

Tad ar esame pasirengę tai nuostabai, kai Dangaus karalystėje sutiksime absoliučiai visus, kurie Viešpaties kažko prašė, Juo pasitikėjo, leido Jam užeiti į savo gyvenamąją vietą, netgi būdami išoriškai kitokie nei mes?