Mt 9, 27–31 „Tebūnie jums, kaip tikite“

Du neregiai sekė įkandin Jėzaus ir šaukė: „Pasigailėk mūsų, Dovydo Sūnau!“ Kai jis pasiekė namus, neregiai užėjo pas jį.

Jėzus paklausė: „Ar tikite, kad aš galiu jus pagydyti?“

Šie atsakė: „Taip, Viešpatie!“

Tada jis palietė jų akis ir tarė: „Tebūnie jums, kaip tikite“. Ir atsivėrė jiems akys.

Jėzus prigrasė: „Žiūrėkite, kad niekas nesužinotų!“ Tačiau tie išėję išgarsino jį po visą tą kraštą.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Nerijus Pipiras

Keistas tas Evangelijos pasakojimas. Du neregiai seka Jėzumi. Kaip tai įmanoma, jei iš tiesų nematai aplinkos, pasaulio? O gal ne tik šiais, bet ir anais laikais visko galėjo būti? Gal jie buvo gerai susipažinę su aplinka?

Ko gero, visokių, visokiausių minčių kiltų, jei toliau gilintumės į šį klausimą. Neverta. Neverta labiau painiotis. Juk kitame sakinyje pasakojama, kad tie neregiai ne tik įkyrokai sekė Jėzų, bet dargi užėjo į Jo namus.

Tikrai nereikia gilintis ir svarstyti, kaip tai įmanoma, kodėl nesuveikė durų užraktai, galėję garantuoti Jėzui ramybę. Evangelistas nesako, ar tie neregiai nematė fizinio pasaulio. Vien tik jo ar kaip nors panašiai.

Juk ne mažiau didesnė liga už fizinį – dvasinis aklumas. Tai galėtų būti atsakymas, kodėl neregiai neprašo grąžinti regėjimo, bet šaukia pasigailėjimo ir, jau būdami Jėzaus namuose, išpažįsta, kad šis galįs juos išgydyti.

Įeidami į Viešpaties namus, jie patenka į Jo artumą. Būtent čia Jis prisiliečia. Viešpats yra pasirengęs prisiliesti ir prie mūsų aklumo.

Ar atiduodame jį Jam?

Tas prisilietimas – tai Jėzaus mokslo šviesa. Viešpats aniems žmonėms draudžia skelbti apie išgydymą. Jis – ne stebukladarys, bet Tas, kuris savo Žodžiu prisiliečia. Jėzaus tikslas – skelbti Dievo karalystę, o stebuklai – tik Jo mokslo patvirtinimas.