Muzikos ar Chodkevičių šlovei? Italijos kompozitorių dedikuoti leidiniai

XVI a. pradžioje atsiradus komerciškai tiražuojamai spaudai, muzikos leidiniai tapo tarptautine komunikavimo priemone. Muzikos veikalas galėjo pasiekti plačią Europos skaitytojų auditoriją, atsidurti skirtingų konfesijų atstovų rankose. Pavyzdžiui, evangelikas liuteronas galėjo įsigyti Italijoje išspausdintų katalikų kompozitorių sakralinės muzikos leidinių. O juose – ne tik natos, bet ir tituliniai lapai su ilgais pavadinimas, dedikacijos, kreipimasis į skaitytojus, herbai, iliustracijos ar asmenų portretai. Visa informacija, publikuojama muzikos leidiniuose, tapdavo plačiai prieinama, todėl buvo kruopščiai apgalvojama.

Istoriniuose kultūros tyrimuose iki šiol beveik nežinota, kad XVII a. pradžioje du muzikos leidiniai buvo dedikuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikams – karvedžiams ir valstybės veikėjams Chodkevičiams. Iš Lodi miesto Italijoje kilęs kompozitorius ir dainininkas Giulio Osculati 1609 metais publikuotą pirmąją sakralinių motetų knygą Liber primus motectorum dedikavo Aleksandrui Chodkevičiui (apie 1569–1605). O venecijietis vargonininkas Giovanni Valentini 1611 metais išleistą pirmąją motetų knygą Motecta IIII, V & VI vocum (…) Liber primus dedikavo jaunesniajam Aleksandro broliui Jonui Karoliui Chodkevičiui (apie 1570–1621). Abu minėtuosius rinkinius publikavo tarptautinėje rinkoje tuomet lyderiavusios Venecijos leidyklos.

1589–1590 metais abu broliai Chodkevičiai gyveno Italijoje, studijavo katalikiškame Paduvos universitete, taip pat lankėsi Romoje ir Venecijoje. Visgi jiedu su kompozitoriais susipažino ne Italijoje. Tuo metu, kai broliai Chodkevičiai keliavo po Italiją, Giovanni Valentini buvo maždaug aštuonerių, o Giulio Osculati, ko gero, net nebuvo gimęs. XVII a. pradžioje šie italų kompozitoriai atvyko į Abiejų Tautų Respubliką, o Giovanni Valentini kurį laiką netgi gyveno Vilniuje. Broliai Chodkevičiai su kompozitoriais susitiko valdovo Zigmanto Vazos (1566–1632) aplinkoje, kai abu muzikai tarnavo karališkojoje muzikų kapeloje.

Išleisti Venecijoje, sukurti Vilniuje 

Venecijoje publikuoti muzikos leidiniai, be kita ko, buvo skirti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikams pagerbti: garsinti jų vartą, skleisti žinią apie svarbias pergales, nuopelnus valstybei, kelti prestižą Abiejų Tautų Respublikoje bei didinti žinomumą už valstybės ribų. Apie tai tiesiogiai ir netiesiogiai užsimenama didikams skirtose dedikacijose.

Pavyzdžiui, panegirikoje Jonui Karoliui Chodkevičiui didikas pristatomas garbingoje Romos karvedžių ir dievų kompanijoje – greta romėnų karo dievo Marso, Romos politiko ir admirolo, vadovavusio Romos laivynui, Gajaus Dulijaus, taip pat muzikos ir poezijos dievo Apolono. Centrinės Europos kultūros bendruomenei Jonas Karolis Chodkevičius nebuvo plačiai žinomas, o gretinant jį su minėtaisiais herojais, dedikacijoje pasakyta tiek apie veiklos barą, t. y. karybą, tiek apie nuopelnus valstybei ir jų reikšmę. Tekste minimas svarbus Chodkevičiaus nuopelnas, sykiu – to meto politinė aktualija – pergalė Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos (1600–1611) kare. Su mūšių laukais, atrodytų, nieko bendra neturintis muzikos leidinys tuo metu informavo apie aktualiausius didiko, o kartu ir valstybės, laimėjimus.

Viešoji nauda Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikams – lyg ir aiški. Tačiau kodėl kompozitoriai norėjo savo kūrinius paskirti valstybės pareigūnams? Pavyzdžiui, Giovanni Valentini nedviprasmiškai paaiškino savo asmeninį interesą: „(…) man reikia svetimos žvaigždžių šviesos, (…) nes ji – ypatinga pagalba žinomumui gauti ir neįtikėtina paskata muzikos šlovei“, – dedikacijoje Jonui Karoliui Chodkevičiui rašo kompozitorius.

Nežinia, ar didikas bei kompozitorius susipažino būtent Lietuvoje, bet Jonui Karoliui Chodkevičiui skirti motetai buvo sukurti Vilniuje. Leidinio dedikaciją kompozitorius pasirašė: „Vilniuje, 1611 Viešpaties metų kovo 10 dieną“. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje jis gyveno jau nuo 1609-ųjų, kai Zigmantas Vaza su šeima čia persikėlė reziduoti. Tąkart su valdovo dvaru taip pat atvyko karališkoji muzikų kapela, kurioje Giovanni Valentini ėjo pagrindinio vargonininko pareigas.

Tarnaudamas Abiejų Tautų Respublikoje Giovanni Valentini sukūrė šeimą. Čia susituokė su Barbora (mergautinė pavardė nėra žinoma), su ja susilaukė šešių atžalų.

Vestuvėms skirti, mirčių palydėti

Apie Giulio Osculati – karališkosios muzikų kapelos tenoro – asmeninio gyvenimo vingius Abiejų Tautų Respublikoje nedaug težinoma. Tačiau jo pirmoji motetų knyga, dedikuota Aleksandrui Chodkevičiui, tikėtina, buvo publikuota svarbesnių didiko gyvenimo įvykių proga. Leidinys buvo pabaigtas1609 metais Krokuvoje. Tais metais, ko gero, eidamas jubiliejinius 40-uosius gyvenimo metus, Aleksandras Chodkevičius susituokė antrą kartą su turtingo Lvivo pirklio ir mecenato dukterimi Kotryna Korniaktaite.

Dedikacijoje rašoma apie garbingas Aleksandro Chodkevičiaus šaknis, giminės gerą vardą, jo nuopelnus ginant tėvynę, puoselėjant Abiejų Tautų Respublikos gerovę. Čia kompozitorius užsimena ir apie ypatingą didiko dosnumą ir taip pasako, kad Aleksandras Chodkevičius parėmė leidinio publikavimą ar netgi pats jį užsakė. Karališkosios kapelos muzikas dedikacijoje taip pat rašo, kad ketintų Aleksandrui Chodkevičiui skirti daugiau kūrinių ateityje. Visgi pirmasis motetų leidinys teliko vienkartinio pobūdžio bendradarbiavimu, daugiau didikui skirtų kūrinių nežinoma.

Beje, Aleksandrui dedikuotus motetus 1609 metais išspausdinęs Venecijos leidėjas Alessandro Raveri (1553–1609) vos po kelių mėnesių mirė. Atrodo, makabriška, kad tokia pat lemtis 1611 metais ištiko ir pastarojo pusbrolį Angelo Gardano (1540–1611). Pavasarį išleidęs Jonui Karoliui Chodkevičiui skirtus motetus, leidėjas anapilin iškeliavo jau vasarą.

Motetai – konfesinės tapatybės atspindys?

Tuo metu, kai į viešumą išėjo Chodkevičiams dedikuoti muzikos leidiniai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė gyveno konfesinių priešpriešų akivaizdoje. Lietuvos didikai rinkosi skirtingas konfesines kryptis. Kaip greitai ir pragmatiškai galėjo keistis konfesiniai pasirinkimai, atsispindėjo, pavyzdžiui, Lietuvos kanclerio Leono Sapiegos konfesinės pervartos. Krikštytas stačiatikių cerkvėje, vėliau tėvų iniciatyva atiduotas mokytis į Nesvyžiaus mokyklą, tapusią reformacijos sklaidos centru. Studijavo liuteroniškame Leipcigo universitete, o 1589 metais perėjo į katalikybę.

Daugiakonfesinėje ano meto realybėje brolių Chodkevičių gyvenimas atrodo netgi netipiškas: krikštyti katalikų bažnyčioje bei auklėti jėzuitų Vilniaus akademijoje bei svetur – Ingolštadto (Vokietija) ir Italijos universitetuose – išpažino katalikybę visą gyvenimą. Jonas Karolis Chodkevičius darbais ir lėšomis prisidėjo prie katalikybės puoselėjimo valstybėje: Kretingoje įkurdino vienuolius bernardinus bei fundavo bažnyčią, Kražiuose įsteigė jėzuitų kolegiją, Bychave – Laterano kanauninkų vienuolyną.

Giovanni Valentini ir Giulio Osculati kūryba deramai reprezentavo Chodkevičius ir derėjo su didikų religine ir politine pasaulėžiūra. Leidinių autoriai – katalikų tikėjimą išpažįstantys kompozitoriai, kilę iš stiprų katalikišką identitetą turinčios Italijos. Beje, Giovanni Valentini šeima, kaip ir Chodkevičiai, buvo palanki jėzuitams. Būtent jėzuitų kolegijoje Romoje Collegium Germanicum siekė studijuoti Valentini sūnus Pranciškus Dominykas.

Neatrodo atsitiktinumas, kad Chodkevičiams buvo dedikuoti sakraliniai motetai, skirti katalikiškoms pamaldoms, daugiausia liturginėms valandoms – Mišparams ir Rytmetinei, sukurti pagal krikščioniškus – Šventojo Rašto – tekstus. Jonui Karoliui Chodkevičiui dedikuotame leidinyje per 30 kūrinių, sukurtų pagal Senojo Testamento (psalmių ir Giesmių giesmės) tekstus, taip pat sekvencija Stabat Mater.

Aleksandrui Chodkevičiui dedikuotame rinkinyje – per 20 motetų, sukurtų daugiausia pagal Senojo Testamento tekstus. Nemenka dalis jų buvo skirti liturginėms valandoms – pavyzdžiui, Tu gloria Ierusalem galėjo skambėti Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventės metu, Puer qui natus est nobis – per Šv. Jono Krikštytojo šventę, O sacrum convivium – Devintinių šventės mišparuose, Hodie Simon Petrus – Šv. Petro ir Pauliaus šventės mišparuose. Atrodytų, kad tokioms progoms skirti motetai tik pabrėžė Chodkevičių katalikiškąjį pamaldumą bei nuoseklų konfesinį pasirinkimą.

Daugiau apie Chodkevičiams dedikuotus muzikos leidinius skaitykite žurnale „Lietuvos istorijos studijos“, 49 tomas, 2022. https://doi.org/10.15388/LIS.2022.49.1

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0066) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).