N. Szczygłowskis: galimybė ukrainiečiams pasiekti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis išlieka ribota

Per šią savaitę iš Lenkijos pasienio su Ukraina mus pasiekė ne tik jau įprastos žinios apie nuolatinį iš Ukrainos atvykstančių žmonių srautą, bet ir ten pasirodžiusius nusikaltėlius, besiverčiančius prekyba žmonėmis. Kas Jums apie tai žinoma, nuolat būnant Peremyšlyje?

Deja, tie dalykai vyksta. Žinoma, galiu komentuoti tik tai, ką matau savo akimis. Arčiausiai Peremyšlio esančioje Medykos sienos perėjoje teko matyti bandančių pasinaudoti žmonių naivumu ir kritine situacija. Pavyzdžiui, merginoms siūloma vykti į Olandiją, žadama nemokama nakvynė. Žmonių su panašiais pasiūlymais jaunoms ukrainietėms esu matęs ir geležinkelio stotyje. Iš viso, ko gero, tokius šešis atvejus jau esu pastebėjęs, nufotografavęs ir perdavęs policijai.

Kaip jau esu ne kartą minėjęs, ši situacija yra susijusi su tuo, kad nėra vyriausybinio koordinavimo centro. Pavyzdžiui, pabėgėlių priėmimo centre Peremyšlyje, kur registruojami visi pėsčiomis kirtę sieną, prisistato ir transportą siūlantys savanoriai. Deja, turiu įtarimų, kad tarp jų gali pasitaikyti ir tokių, kurie savo autobusais žmones nuveš ne į žadėtą vietą, bet nežinia kur. Problema ta, kad visą šį procesą koordinuoja ugniagesiai, neturintys įgaliojimų tikrinti tų žmonių tapatybę, ketinimus, priklausymą vienai ar kitai organizacijai, išsiaiškinti, ar jie turi realių galimybių apgyvendinti tuos žmones. Tai didžiausia blogybė. Norėčiau tikėtis, kad valdžios įstaigos šią situaciją kokiu nors būdu jau kontroliuoja, tačiau tai, ką tenka stebėti, manęs neįtikina.

O kokia šiandien padėtis apskritai Lenkijoje, jos didžiuosiuose miestuose?

Padėtis, deja, negerėja. Prieš kelias dienas lankiausi Krokuvoje, kurią jau yra pasiekę apie 180 000 pabėgėlių. Situacija geležinkelio stotyje iš esmės vis dar nevaldoma. Panaši padėtis ir Katovicuose, kiek esu girdėjęs, taip pat ir Varšuvoje, Vroclave. Esu minėjęs, kad dalis miestų (kad ir mažesnių) turi daugiau galimybių priimti pabėgėlius, tačiau dėl logistikos ir koordinavimo trūkumo žmonės tų miestų nepasiekia. Vienas iš tokių – Lodzė.

Pagrindinis srautas keliauja senąja, dar Austrijos–Vengrijos ir Prūsijos laikų geležinkelio linija Peremyšlis–Krokuva–Vroclavas. Kitais atvejais žmonėms reikia persėsti Krokuvoje. Savarankiškai žmonės nesiryžta to daryti, jie nori keliauti tiesiogiai, ypač tais atvejais, jei neturi pažįstamų ir išankstinių susitarimų.

Ar yra pokyčių pasienyje?

Pats judėjimas išlieka intensyvus. Kartais atrodo, kad žmonių sumažėja, tačiau atvažiuoja traukinys iš Lvivo, išlipa 800 žmonių ir vėl matai tą patį vaizdą.

Ketvirtadienį, ketvirtą valandą ryto, buvo visiškai sutrikdyta Lenkijos geležinkelių eismo struktūra. Įtariama, kad taip įvyko dėl kibernetinės atakos, nors ir nėra jokių oficialių patvirtinimų. Dėl to iš dalies arba visiškai buvo paralyžiuotas traukinių eismas, o tokiame svarbiame geležinkelių transporto mazge kaip Krokuva susisiekimas traukiniais buvo visiškai sustabdytas net keturioms valandoms. Turint omenyje, kiek traukinių kasdien vyksta iš pasienio į Krokuvą, paaiškėjo, kaip viskas yra pažeidžiama. Kadangi visi traukiniai iš Peremyšlio vėlavo išvykti tris valandas, žmonės ten nuolat kaupėsi.

Nepamirškime, kad tik užtikrinant nuolatinį ukrainiečių išvykimą iš Peremyšlio traukiniais, galima išsaugoti daugmaž normalų paties miesto funkcionavimą. Todėl bet koks sutrikimas iš karto sudaro didžiulių problemų tiek savanoriams, tiek tarnyboms.

Kaip atlaiko pabėgėlius pasitinkantys darbuotojai, pareigūnai?

Pasidalinsiu asmeniniu įspūdžiu. Pirmomis dienomis Peremyšlio stotyje darbavosi keturi Lenkijos geležinkelių darbuotojai, padėję suvaldyti žmonių srautus prie bilietų kasų. Turėdami mobiliuosius terminalus, jie aprūpindavo žmones bilietais toje pačioje erdvėje. Dabar iš tų keturių teliko vienas. Jis kasdien vienas darbuojasi perpildytoje laukiamojoje salėje, nuo ryto iki vakaro atsakinėja į tūkstančius įvairiausių klausimų. Žavėdamasis šio žmogaus ištverme ir pasiaukojimu suvokiu, kaip viskas yra trapu. Vieni jo kolegos pasiėmė atostogų, kiti pranešė, kad nedirba dėl ligos. Jis irgi galėjo taip pasielgti…

Šis pavyzdys – dar vienas įrodymas, kaip trūksta koordinavimo. Įvardijate tai per kiekvieną mūsų pokalbį.

Deja, kiek man tenka matyti, vis dar daug problemų lieka neišspręstų tiek vietos savivaldos, tiek vaivadijų lygmeniu. Gera žinia, kad šią savaitę Lenkijos Seimas priėmė įstatymą dėl lenkiško asmens kodo suteikimo pabėgėliams iš Ukrainos, atvykusiems po vasario 24 dienos.

Kiek žinau, kitose valstybėse (taip pat ir Lietuvoje) ši priemonė nėra taikoma. Turėdami tokį statusą ukrainiečiai nuo šiol galės naudotis Lenkijos sveikatos sistemos paslaugomis, nemokamai studijuoti arba mokytis, įsitraukti į darbo rinką ir netgi gauti tam tikras socialines išmokas. Šis dokumentas stebėtinai greitai buvo parengtas ir priimtas Seime, patvirtintas Senato ir pasirašytas Prezidento. Svarbu ne tik tai, kad dabar tikrai didelė dalis atvykusių žmonių galės įsitraukti į viešąjį gyvenimą, bet ir tai, kad netrukus ko gero sužinosime realų žmonių, pasilikusių Lenkijoje, skaičių. Nes iki šiol galėjome remtis tik sieną kirtusių žmonių skaičiais, neturėdami informacijos, kokia dalis jų išvyko į kitas šalis.

Deja, nesame tikri dėl šio įstatymo vykdymo kontrolės mechanizmų. Jame numatyta tam tikra finansinė parama pabėgėlius priglaudusiems lenkams. Už vieną priimtą žmogų numatyta skirti po 40 zlotų per parą. Tačiau lieka neaišku, kaip bus kovojama su piktnaudžiavimo atvejais, kokias minimalias sąlygas privalo užtikrinti priimantieji. Nesunkiai galime įsivaizduoti atvejį, kai žmonės bus apgyvendinti visiškai netinkamomis sąlygomis, vien dėl tos paramos. Man jau yra tekę girdėti tokių atvejų, kai žmonės vieną dieną yra priimami, o kitą dieną jau išvaromi. Kol kas nėra mechanizmų patikrinti, kiek geranoriški yra priimantieji, ar jų siūlomos apgyvendinimo sąlygos yra tinkamos.

Ar šiomis dienomis tenka susitikti ukrainiečių, kurie iš Lenkijos nori pasiekti Lietuvą?

Problema ta, kad šiandien tokie žmonės susiduria su ribotomis galimybėmis pasiekti ne tik Lietuvą, bet ir apskritai Lenkijos šiaurę. Katovicų stotyje neseniai teko kalbėtis su žmonėmis, norinčiais pasiekti savo pažįstamus Lietuvoje. Vienintelis patarimas, kurį galėjau duoti – tai važiuoti su trimis persėdimais iki Suvalkų ir iš ten bandyti patekti į Lietuvą autobusu. Tik kada jie važiuoja, ar yra juose vietų, negalėjau pasakyti. Todėl galiausiai patariau jiems paprašyti savo draugų, kad jų atvažiuotų pasiimti tiesiai iš pačių Suvalkų.

Nepamirškim, kad per Lietuvą keliaujama ir tam, kad būtų pasiektos ir kitos Baltijos šalys ar netgi Suomija. Tiesa, Suomiją pabėgėliai gali pasiekti ir lėktuvais. Nacionalinė suomių bendrovė „Finnair“ skraidina ukrainiečius iš Lenkijos į Suomiją tik už 5 procentus bilieto kainos. Lietuva, deja, panašaus pasiūlymo pateikti negali…