2021 10 05

SOS vaikų kaimai

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

N. Vėževičienė: „Bandykite ir atraskite jūsų šeimai geriausias finansų valdymo patirtis“

Unsplash.com nuotrauka

Rugsėjo mėnesį „SOS vaikų kaimuose“, didžiausioje šeimoje Lietuvoje, prasidėjo darbuotojams skirti mokymai apie šeimos finansų valdymą. Kartu su asmeninių finansų konsultante ir finansinės kultūros mokytoja Natalija Vėževičiene grupė „SOS vaikų kaimų“ darbuotojų gilina savo turimas žinias šeimos finansų valdymo srityje – vertina, analizuoja ir ieško dar geresnių būdų, kaip būtų galima prižiūrėti šeimynų finansus.

Taip ugdydama darbuotojus organizacija įgyvendina 2020 m. projektą, finansuojamą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projekto pavadinimas – „Įgalinimas stiprinant kompetencijas ir paslaugų kokybę“, kuriuo siekiama sustiprinti teikiamas socialines paslaugas gerinant paslaugų kokybę.

Savo įžvalgomis apie šeimos finansų valdymą besidalindama „SOS vaikų kaimuose“, Natalija Vėževičienė turimais pastebėjimais ir patarimais dalinasi ir su skaitytojais.

Natalija, kaip manote, koks iššūkis atsiranda valdant šeimos finansus?

Visų pirma šeima – tai unikalus vienetas, kuris atsiranda susijungus dviem skirtingiems žmonėms. Kiekvienas iš jų turi individualias patirtis – susiformavusias asmenines nuostatas, sėkmes bei nesėkmes – kurias ir atsineša į naujai sukurtą šeimą. Čia kyla iššūkis, kadangi turimas skirtingas patirtis šeimoje reikia pritaikyti ne prie vieno žmogaus poreikių, bet mažiausiai prie dviejų, trijų ar daugiau.

Pasidalinkite, kokios klaidos yra dažniausiai daromos šioje srityje?

Visų pirma šeimoje nekalbama, nesitariama ir nesutariama dėl bendrų finansinių tikslų. Labai svarbu, kad būtų sutarta dėl bendrų taisyklių ir šeimos finansinio tikslo, kurio šeimos nariai siektų kartu – neužtenka, kad jo siektų vienas žmogus arba visi turėtų skirtingus tikslus. Pavyzdžiui, jei sutarėte, kad artimiausias šeimos tikslas yra kelionė į Prancūziją, aptarkite, kaip visi kartu to sieksite – kokiu būdu prisidės kiekvienas. Svarbu paminėti ir tai, jog, turint bendrą tikslą ir jo siekiant drauge, šeimos nariai gali turėti ir savo individualių tikslų.

Antra – žmonės lyginasi su kitais, dėl to pradedama išlaidauti ne pagal savo finansines galimybes. Nekonkuruokite su kitais turtų lenktynėse. Kai norite įsigyti kažką, vien dėl to, jog kažkas (kaimynas, giminaitis, klasės draugas) tai turi, kad tai šiuolaikiška ir kad jums irgi „būtinai“ to reikia. Kuomet pagaunate save panašiose situacijose, išlikite išmintingi ir gyvenkite savo gyvenimą. Darykite jį gražesnį sau, bet nesilygiuokite į kitus – socialinio palyginimo lubos yra labai aukštos.

Trečiu aspektu galima įvardinti vadinamąją finansinę neištikimybę. Esu tikra, kad esate girdėję juokų apie tai, kaip žmona nusiperka naują suknelę, kurį laiką laiko ją paslėpusi, o vyrui paklausus, iš kur ši suknelė, ji apsimeta ir atsako: „Mielasis, jau seniai ją turiu, turbūt nepastebėjai.“ Lygiai taip pat, tik apie kitokius pirkinius, gali elgtis ir vyriškosios lyties atstovai. Finansinė neištikimybė yra tokia elgsena, kai šeimos nariai vienas nuo kito slepia arba meluoja apie savo finansinę elgseną (pvz., slepia, kad perka, pameluoja kainas – pasako, jog pirko pigiau), liepia nesakyti mamai ar tėčiui, slapta taupo ir pan. Beje, tokį finansinės neištikimybės modelį greitai perpranta ir vaikai.

Unsplash.com nuotrauka

Taip pat klaida – manymas, kad vaikai apie finansus išmoks savarankiškai. Šią mintį galiu patikslinti taip – žinoma, išmoks, tik galbūt ne to, ko jūs tikitės. Vaikai dažnai sako, jog tėvai su jais apie finansus kalba dviem atvejais: kai duoda pinigų ir kuomet bara, kad pinigai buvo greitai išleisti. Kyla klausimas: tai kaip mokyti vaikus apie finansus? Kalbėkite su jais apie kasdienius finansinius dalykus, mokykite apmąstyti prieš perkant – ar pirkinys yra tikrai reikalingas, kalbėkite apie vertybinius dalykus, apie tai, kad pinigai patys savaime nėra tikslas, o tik priemonė tikslams pasiekti. Jeigu nežinote kokių nors dalykų patys – domėkitės, skaitykite, mokykitės kartu su vaiku. Labai svarbu, jog to, ko mokote apie finansus, patys laikytumėtės – vaikai mokosi ne vien iš žodžių, jie mokosi ir iš Jūsų veiksmų.

Galiausiai – gyvenimas tik šia diena, nesirūpinant savo ateitimi ir negalvojant apie nenumatytus gyvenimo atvejus. Patys žinome, kad gyvenime būna visko – ir darbų praradimų, ir verslų žlugimų, traumų, ir sunkių ligų, netekčių. Esame suaugę – neprivalome nuolat gyventi baimėje, kad kažkas nutiks, bet rūpintis šeimos finansiniu saugumu ir turėti finansinį šeimos rezervą privalome.

Kokį gerą finansinį įprotį patartumėte visiems išsiugdyti?

Prieš ką nors perkant pirmiausia savęs paklausti – ar tikrai man to reikia? Šis stebuklingas klausimas padeda sumažinti nereikalingą pinigų leidimą. Kitas svarbus įprotis – vos tik gavę pajamų, iš karto dalį atsidėkite. Motyvuokite save kodėl tai darote – savo svajonėms, norams, gerovei ar tiesiog ramiam miegui. Pradėkite nuo tokios sumos, kuri jums neskausminga, tačiau darykite tai reguliariai.

Kokių didžiausių finansų valdymo mitų esate girdėjusi?

Tokių yra tikrai daug. Pavyzdžiui, daug uždirbantiems yra bepigu taupyti ir šiaip jiems gyventi yra lengviau. Tai tikras mitas. Žmogaus mokėjimas elgtis su finansais bei jo finansinis išprusimas dažnai visai nepriklauso nuo jo pajamų. Kiekvienas savo aplinkoje galime rasti žmonių, kurie uždirba palyginti daug, bet didžiausias jų „turtas“ – perkami daiktai, kreditai, išnaudotos kredito kortelės ir likusios kelios alkanos arba „suveržtais diržais“ dienos iki artimiausių pajamų įplaukimo. Ir tikrai pažįstame tokių, kurie gaudami palyginti nedideles pajamas galvoja, ką perka, susiplanuoja išlaidas, taupo ir kaupia, o tuomet džiaugiasi pasiektais tikslais.

Taip pat žmonės teigia: „Nežinau, kur tie pinigai pabėgo? Buvo buvo – ir nebėra.“ Tokiais atvejais mėgstu pajuokauti ir klausiu: „Rimtai? O matėte pinigų su kojomis?“ Labai dažnai žmonės turi smulkių kasdienių įpročių, kurie pavirsta į tokius „pabėgusius“ pinigus. Kuomet pirkinys yra didelis (pvz., baldai, suknelė – kiekvienam savo) – žmonės prisimena, kiek už tai sumokėjo.

Kitokia situacija yra su mažais pirkiniais. Pavyzdžiui, ar kada suskaičiuojate, kiek per mėnesį išleidžiate kas dieną pakeliui į darbą kavinėje nusipirkdami puodelį kavos? Dažnas mūsų turime smulkių pirkinių, kurių tiesiog nepastebime ir neskaičiuojame. Žmonės sako: „Tai kur gyvenimo malonumai, jeigu tuos pinigus tik taupysi ir nieko sau neleisi?“ Manau, kad kiekvienas turime teisę gyventi taip, kaip mums patinka, ir renkamės tai, kas mums svarbiausia. Kuomet pati apskaičiavau, kiek man kainuoja kava, aš pasirinkau leisti vaiką į papildomą būrelį, o kavą kavinėje gerti kartą per savaitę – kiekvienas renkamės.

Galiausiai, galima išgirsti sakant: „Aš greitai, parduotuvėje nupirksiu tik pieno.“ Arba – „tik duonos“, o grįžtu su pilnais maišais. Tai melas sau ir kartu – mitas. Kad taip nenutiktų, eidami į bet kokią parduotuvę pasidarykite namų darbus – susiplanuokite, susidarykite sąrašą (geriausiai raštu) ir jo laikykitės. Prisiminkite, kad parduotuvėje jūsų laukia daug pagundų – įvairūs rinkodaros triukai (pvz., tam tikras prekių išdėstymas, daug akcijų, įvairūs viliojimai (pvz., šviežiai keptos duonos kvapas.)

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kaip manote, kodėl, net ir turint žinių apie finansų valdymą, ne visuomet sulaukiame tokios finansinės sėkmės, kokios tikimės?

Žinios – tai dar ne viskas, galime daug žinoti, bet jei žinių neįprasminame veiksmais, jos ir telieka žiniomis. Svarbu pradėti formuoti įgūdį ir keisti jau įprastą, sėkmės nenešančią ar ydingą elgseną. Tam reikia laiko, nuoseklumo, disciplinos bei drausmės – šeimoje labai svarbu tai daryti ne vienam. Kalbant apie šį klausimą taip pat norisi pabrėžti, kad nėra vieno unikalaus visiems tinkamo finansų valdymo patarimo. Dažnai kaip patarimą tenka girdėti vieną finansų valdymo formulę: 50–30–20. Ji reiškia, jog 50 proc. pajamų reikia skirti poreikiams, 30 proc. – norams, 20 proc. – kaupti (investuoti). Įsivaizduokime, kad šią formulę pritaikome gyvendami šeimoje dviese, o tuomet pridėkime ir dar penkis vaikus. Tokiu atveju formulės proporcijos tikrai pasikeis. Mano patarimas būtų toks: aklai nesivadovaukite visais patarimais, bandykite ir atraskite pačius veiksmingiausius būtent jums.

Ko norėtumėte palinkėti skaitytojams, kurie kaip tik domisi šeimos finansų valdymu?

Domėkitės, ieškokite, įtraukite vaikus ir kartu mokykitės. Bandykite ir atraskite būtent jūsų šeimai labiausiai tinkamas ir priimtinas finansines patirtis. Prisiminkite, kad pinigai mums yra reikalingi realizuoti savo svajones ir kokybiškai gyventi, tačiau tai nėra tikslas – tik priemonė.

Kviečiame remti Bernardinai.lt

Jei mus skaitote, žiūrite ar klausotės, galite prisidėti ir prie mūsų gyvavimo, taip tapdami misijos įgyvendinimo partneriais.

Taip, paremsiu