2020 11 21

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Nacionalinis Kauno dramos teatras ruošiasi šimtmečio premjeroms

Portretai.
Režisieriai Antanas Obcarskas, Agnija Leonova, Jonas Vaitkus. NKDT nuotrauka

Teatre nesigirdi žiūrovų balsų, tačiau visos kūrybinės erdvės užimtos ir jose vyksta net kelių premjerų repeticijos – skirtingose aikštelėse dirba Antanas Obcarskas, Agnija Leonova ir Jonas Vaitkus. Susijungia skirtingos teatrinės patirtys ir formos. Nedingsta ir džiugus teatro šimtmečio laukimo nerimas – ruošiamasi interaktyviai lauko parodai, kuri užtvindys skirtingas teatro kiemo prieigas.

Pirmą kartą Lietuvos scenoje – Witkacy „Batsiuviai“

Rūtos salėje įsikūręs režisierius A. Obcarskas su „Batsiuvių“ komanda. Jis kartu su dramaturgu Laurynu Adomaičiu neria į vieną sudėtingiausių lenkų rašytojo, dailininko, meno teoretiko, filosofo Stanisławo Ignacy Witkiewicziaus-Witkacy pjesių – šioji dar niekada nestatyta Lietuvoje. „Batsiuviai“ yra tarp realybės ir absurdo balansuojantis spektaklis-vizija.

Pagrindinė spektaklio tema – visuomeninių situacijų ir individo asmeninės būklės pasikeitimai prieš ir po revoliucijų – kai batsiuviams nebereikia siūti batų, jie įvykdo revoliuciją ir paima valdžią. Jie buvo engiami ir nebereikalingi, o dabar yra valdantieji, bet ar jie gali ką nors pakeisti? O gal taip pat susirgs savo engėjų dvasios ligomis? Nepaisant revoliucijų, Witkacy diagnozuoja žiaurią tiesą – vieninteliai nesikeičiantys dėmenys kasdienybėje yra nuobodulys bei nepasitenkinimas esama situacija. Dabarties pasaulis panašus į Witkacy „Batsiuvių“ pasaulį – stiprėja nuobodulys, revoliucinės nuotaikos ir nepasitenkinimas. Kūrėjai klausia: kokia revoliucija laukia mūsų?

Spektaklyje vaidina Gytis Ivanauskas, Saulius Čiučelis, Deividas Breivė, Mantas Bendžius, Augustė Šimulynaitė, Aistė Zabotkaitė, Saulė Sakalauskaitė, Marius Karolis Gotbergas.

Scenovaizdį kuria dailininkė Lauryna Liepaitė, kostiumus – Juozas Valenta. Muzikiniu apipavidalinimu rūpinasi kompozitorius Rolandas Venckys. Taip pat prie premjeros sukūrimo prisideda vaizdo menininkė Saulė Bliuvaitė, režisieriaus asistentas Deivydas Valenta ir prodiuseris Vidas Bizunevičius.

Pastatymas – Lietuvos kultūros tarybos remiama NKDT ir teatro „Utopia“ koprodukcija. Spektaklis įgyvendinamas kartu su Adomo Mickevičiaus instituto ir Lenkų kultūros instituto Vilniuje parama. Virtuali premjera numatyta lapkričio 29 d. 18 val. „Tiketos“ platformoje.

Filmuoja sceną.
Rež. Agnijos Leonovos spektaklio „Ryšys/Spaced Away“ repeticija. Rido Beržausko nuotrauka
Filmuoja sceną.
Rež. Agnijos Leonovos spektaklio „Ryšys/Spaced Away“ scenos filmavimas. Rido Beržausko nuotrauka
Spektaklio scena.
Rež. Agnijos Leonovos spektaklio „Ryšys/Spaced Away“ repeticija. Rido Beržausko nuotrauka
Spektaklio scena.
Rež. Antano Obcarsko spektaklio „Batsiuviai“ repeticija. Roko Tenio nuotrauka
Spektaklio scena.
Rež. Antano Obcarsko spektaklio „Batsiuviai“ repeticija. Roko Tenio nuotrauka
Spektaklio scena.
Rež. Agnijos Leonovos spektaklio „Ryšys/Spaced Away“ scenos filmavimas. NKDT nuotrauka
Portretas.
Režisierė Agnija Leonova. Spektaklio „Ryšys/Spaced Away“ scenų filmavimas. NKDT nuotrauka

„Sci-fi“ gerbėjams – premjera „Ryšys/Spaced Away“

Repeticijų salėje gimsta kitokio – mokslinės fantastikos žanro – kūrinys „Ryšys/Spaced Away“ pagal rusų dramaturgo Kirillo Fokino pjesę. Jį kuria jauna režisierė Agnija Leonova, sukvietusi stiprią komandą – scenografę Irina Komissarovą, vaizdo menininką Artis Dzerve (Latvija), kompozitorių Andrių Šiurį, šviesų dailininką Julių Kuršį, režisieriaus asistentę Jurgitą Rudėnaitę.

Premjera „Ryšys/Spaced Away“ nukels į atvirą kosmosą kartu su kitais penkiais astronautais, kurie po laivo sprogimo vienas nuo kito tolsta 16000 km/h greičiu. Vieninteliai jiems likę dalykai – radijo ryšys, ribotas deguonies kiekis ir žinojimas, kad niekas nespės jų išgelbėti. Spektaklis – tai gyvenimo ir vilties liudijimas mirties akivaizdoje, kai ryšys tampa vienintele vilties palaikymo priemone.

Mokslinės fantastikos žanras reikalauja vizualiai išraiškingos vaizdo ir scenografijos instaliacijos bei erdvės.

Spektaklio lokacijos užuomina – KTU „Santakos“ mokslo, studijų ir verslo centras.

Spektaklyje dalyvauja aktoriai Nijolė Ona Lepeškaitė, Kamilė Lebedytė, Martyna Gedvilaitė, Andrius Alešiūnas, Arūnas Stanionis, Gintautas Bejeris, Egidijus Stancikas, Andrius Gaučas, Povilas Jatkevičius, Ričardas Vitkaitis, Liucija Rukšnaitytė.

Naujasis kūrinys bus nesudėtingai pritaikomas tiek transliavimui internetu, tiek realiam susitikimui su žiūrovais. Premjera numatoma 2021 m. sausio 26 d. Šį projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Repetuoja sceną.
Rež. Jono Vaitkus spektaklio pagal Vydūną „Ne sau žmonės“ repeticija. Roko Tenio nuotrauka
Grafitis ant pastato sienos.
Grafitis tarpukario asmenybėms. NKDT nuotrauka

Muzikinė misterija pagal Vydūną ir J. Vaitkų

Trečioji kūrybinė komanda, vadovaujama režisieriaus J. Vaitkaus, kartu su scenografu Jonu Arčikausku ir kompozitoriumi Tomu Kutavičiumi stato muzikinį spektaklį „Ne sau žmonės“ pagal filosofo, rašytojo Vydūno kūrybą. Be J. Vaitkaus sunku įsivaizduoti teatro jubiliejų, todėl režisierius, pakviestas sukurti spektaklį teatro šimtmečio sezonui, išsikėlė ypatingą uždavinį – aktualizuoti lietuvių humanisto, rašytojo, žymiausio Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo Vydūno atminimą: filosofinę mintį, pasaulėžiūrą, nacionalinį pradą. Vydūnas savo įvairia veikla siekė ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą (sau žmones), kuri būtų iš esmės, o ne paviršiaus dalykuose laisva. Šį tikslą pasiekti, anot Vydūno, galima tik ugdant tautos dvasinę kultūrą – mokslą, meną, dorovę.

Režisierius J. Vaitkus, visada pasižymėjęs itin kritišku žvilgsniu į visuomenės ydas, daugelį šiandienos negerovių įvardija kaip aukso veršio garbinimą, moralinių vertybių, doros devalvaciją. Todėl, pasak jo, šiandien mums ypač svarbu statyti kelrodžius, kreipiančius aiškių moralinių vertybių kryptimi. Vienas iš tokių kelrodžių J. Vaitkui yra Vydūno asmenybė. Vydūno kūriniuose gausu atsakomybės naštą prisiimančių žmonių, todėl režisierius J. Vaitkus siūlo jungtis į tą žygį teatro bendruomenei, žiūrovams.

Spektaklyje jungsis Vydūno pjesės „Pasaulio gaisras“, „Ne sau žmonės“, „Probočių šešėliai“, filosofija, surinktos dainos. „Tai – savotiška misija, daugiau nei spektaklis – grįžimas prie lietuvybės, identiteto ir moralinių vertybių. Šios temos atlieps laikmečio dvasinę ir moralinę situaciją“, – sako režisierius J. Vaitkus. Muziką ir vokalines partijas rengia kompozitorius Tomas Kutavičius, scenografiją ir kostiumus kuria į teatrą po pertraukos grįžtantis J. Arčikauskas.

Premjeroje dalyvauja daugiau nei dvidešimt trupės aktorių – Jūratė Onaitytė, Liubomiras Laucevičius, Daiva Rudokaitė, Audronė Paškonytė, Sigitas Šidlauskas, Vaidas Maršalka, Kamilė Lebedytė, Motiejus Ivanauskas, Inga Mikutavičiūtė, Saulius Čiučelis, Iveta Raulynaitytė-Barvičienė ir kiti. Spektaklis dedikuojamas Lietuvos teatro šimtmečiui.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Teatralams ir miestelėnams – ilgalaikė paroda teatro kiemuose

Šimtmečiui įprasminti pasirinktas dar vienas formatas – teatro lauko erdvėse įkomponuota paroda „teatro galerija“, kuri žiūrovams atsivers gruodžio 17 d. Ji prisideda prie bendros Lietuvos teatro šimtmečio šventės savaip išpildydama šūkį „Asmenybės kuria istoriją“ ir pažymėdama per šį profesionalaus teatro laikmetį teatre kūrusių asmenybių darbus. Parodos stenduose – autentiškuose eksponatuose iš muziejų fondų, privačių kolekcijų ar specialiai šiai parodai menininkų kurtuose kūriniuose svarbus glokalumas – Lietuvos teatro indėlis į vietos kultūrą ir ryšiai su pasauliu.

Teatro galerijoje dalyvaujantys menininkai Vytenis Jakas, Vaida Verikaitė, Miglė Zdanevičiūtė, Aleksas Andriuškevičius, Tadas Vosylius, Milena Pirštelienė ir kiti interpretuoja teatro praeitį, pasirinkdami skirtingas formas – nuo keramikos miniatiūrų iki smėlio ir vaizdo instaliacijų.

Parodos pasakojimui kurti bus pasitelkiamas audiogidas, informacinis leidinys, be to, teatro galerija bus įtraukta į „Kaunas Inn“ teatrinį maršrutą. Paroda, kuris veiks visus metus, gimė bendradarbiaujant su VDU Meno kuratorystės programos ir VU Kūrybos komunikacijos programų studentėmis Milda Gineikaite, Agne Taliūte, Deimante Patumsyte, Julija Selezniova, Vilte Mykolaityte. Parodą kuruoja NKDT meno vadovas Edgaras Klivis ir generalinio direktoriaus pavaduotoja Agnė Burovienė.

NKDT informacija