Naktis prieš Kalėdas. Apie karo pratęsimą

Vitalijus Portnikovas yra Ukrainos žurnalistas ir politikos publicistas, radijo „Svoboda“ apžvalgininkas. Jo komentaras originaliu pavadinimu „Naktis prieš Kalėdas. Vitalijus Portnikovas – apie karo pratęsimą“ buvo publikuotas Svoboda.org 2023 m. sausio 6 d. Iš rusų kalbos vertė Michalina Bočiarova.

Tuo tarpu Vakarų lyderiai apkaltino Rusijos prezidentą tuo, kad jis nori leisti savo kariuomenei atsikvėpti, o ne leisti taikiems Ukrainos gyventojams – tiems, kuriuos jis nuolat apšaudo, atima šviesą, vandenį ir šilumą – ramiai sutikti šventę. Toks ir yra visas Putino apsimestinio „taikingumo“ efektas.

Įdomu, kaip jis įsivaizdavo šias Kalėdų šventes praėjusį vasarį? Ketino jas sutikti Kyjive? Šiame ketinime nebuvo nieko fantastiško. Kodėl gi Putinui nenuvykus per šventes į užgrobtą Kyjivą, vienos iš sąjunginės valstybės šalių sostinę?

Arba iki 2023 metų sausio jokios Ukrainos išvis nebebūtų buvę, „referendumai“ dėl prisijungimo prie Rusijos būtų buvę surengti visuose jos regionuose, o Putinas paprasčiausiai būtų atvykęs į vieną iš Rusijos sričių, turinčių svarbią reikšmę bendrai Rusijos istorijai? Į pamaldas Pečorų lauroje, kurias būtų laikęs patriarchas Kirilas. Tikras Gogolio siužetas, XXI amžiaus „Vij“!: „Ir staiga cerkvėje stojo tyla, tolumoje pasigirdo vilko kaukimas, netrukus sutrepsėjo sunkūs žingsniai, nuaidėję per visą cerkvę…“  (Nikolajaus Gogolio „Vijus“ (Вий, 1835 m.), lietuvių k. išleistas pavadinimu „Baubas“ 1939 m. – vert. past.).

Dabar visos šios svajonės ir ketinimai yra istorija perkeltine prasme. Kyjivas atlaikė, Ukraina tęsia karą su įsibrovėliais ir tikisi išlaisvinti savo okupuotas teritorijas, ir visai nelaukia Putino atvykimo. Pats Rusijos prezidentas skelbia paliaubas 36 valandoms ir pabrėžia, kad yra pasiruošęs deryboms. Tik dabar šios derybos vis dar turėtų reikšti Kyjivo sutikimą su Rusijos „teritoriniais įsigijimais“ ir faktišką pasipriešinimo atsisakymą.

Kalėdų stebuklas neįvyko. Putinas vis dar turi tų pačių ketinimų, kaip ir prieš beveik 10 mėnesių. Jis nori, kad Ukraina legimitizuotų savo išprievartavimo aktą ir paskelbtų šį išžaginimą kaip vedybinę santuoką bendru sutarimu. Kad pati Ukraina pripažintų, jog okupuotos teritorijos yra visai ne okupuotos, o teisėtai rusiškos. Kad ji nusiginkluotų, ir tada būtų galima artimiausiu metu toliau okupuoti jos teritoriją. Kad ji pasiskelbtų neutralia šalimi ir neįstotų į NATO, o tai apsaugotų Rusiją nuo galimo konflikto su aljansu naujos kaimyninės šalies puolimo atveju. Tai ir yra tie patys „gerai žinomi reikalavimai“, apie kuriuos V. Putinas kalbėjosi su Recepu Tayyipu Erdoğanu.

Nežinau, ar reikia susimąstyti, kokiais tikslais vadovaujasi Rusijos prezidentas, kai iškelia akivaizdžiai neįmanomus reikalavimus. Juk aišku, kad nė viena save gerbianti šalis, kurios vadovybė ir visuomenė galvoja apie savo ateitį ir saugumą, niekada nesutiks su okupacijos įteisinimu.

Atidėtas statusas, konsultacijos, vietinių rinkimų surengimas su sąlyga, kad bus išvesta svetima kariuomenė – visa tai, kas buvo numatyta Minsko susitarimuose – tai dar galima įsivaizduoti. Bet vien pasakymas „Krymvaš“, „Donbasvaš“ reiškia pasmerkti save naujam karui, dabar tai aišku visiems. Ir aišku, kad šalis, kuri ginasi nuo agresijos, niekada nesutiks nusiginkluoti – nes tokioje situacijoje nusiginklavimas reiškia mirtį.

Putinas gali nenorėti to suprasti ir manyti, kad jis jau pademonstravo jėgą, o jei ukrainiečiai tiesiog nori išgyventi, jie privalo priimti visus jo reikalavimus ir kapituliuoti, kitaip jis tęs karą. Putinas gali tai puikiai suprasti, bet iškelia neįmanomus reikalavimus, kad turėtų pagrindą tęsti karą. Supranta ar ne, bet rezultatas tas pats: karas tęsis ir po Kalėdų.

Iš rusų k. vertė Michalina Bočiarova.