Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Namisėdų kelionės

Romualdas Augūnas, „Kelias per pievą“ (2009 m.). Lietuvos fotomenininkų sąjungos eksponatas. Limis.lt nuotrauka

Tekstas perpublikuojamas iš dienraščio „Draugas“ šeštadieninio priedo „Kultūra“ (2022 m. liepos 16 d., Nr. 28)

Dabar madinga būti kosmopolitais, pasaulio žmonėmis, išmaniais keleiviais ar tiesiog aktyvia urbanistinio peizažo dalimi; tokiems nuostabą ir netgi pasidygėjimą kelia namisėdos, kuriems kelionės – stresas, pilvo skausmas ir egzistencinė maišatis sieloje ir kurie žino, kad nors šimtąkart praeisi pro tą pačią žydinčią šventagaršvę, kiekvienas kartas bus vis kitoks.

Namisėdos žino, kad egzistuoja ir kitokios kelionės – ne į pasaulio kraštą, o į savo sielos gelmę, sapnus ir prisiminimus. Tai neišsipildančios, nesibaigiančios kelionės. Ir jose tyko savotiški pavojai, nusivylimai, netgi praradimai. Ir ilgesys, kuris su kiekvienu žingsniu stiprėja. Ir nerimas, nes nežinai, ką atkeliavęs rasi.

Ir nežinai, ar keliauji pas mirusiuosius, ar keliauji su jais. Ar jie paukščiai, ar medžiai, ar žmonės. Ar mėlynos miglos virš durpingų dirvų, besidraikančios kartu su šaltais rudens voratinkliais, ar sudegę raganų plaukai tamsiuose avietynojuose, ar balta mėnesiena virš miežių lauko. 

Ar žydinčių šventagaršvių ir bitkrėslių žiedynai nepanašūs į žvaigždynų konfigūracijas, o tiesios siauralapių gysločių žvakelės – į laiko strėliukes?.. Ar nedingteli kartais, žvelgiant į gilią miško daubą, kad visas šitas pasaulio triukšmas, bruzdesys, reikalingi ir nereikalingi foniniai garsai, negudri kelių akordų muzika ir linksmas paviršutiniškas šurmuliavimas sėkmingai dengia paslaptį, esmę, gyvybę?.. Ir kodėl gi tada taip suskausta širdį, taip dilgteli kažkas, neramiai ir taip kraupiai, kad kuo greičiau norisi tai pamiršti?..

Visas mūsų gyvenimas šaukia, kviečia mus keliauti – vylingai, meiliai, o kartais – įsakmiai ir valdingai. Netgi tuos, kurie nenori judėti iš savo vietos. Akmenis ir upes. Ežerus ir girias. Ir, ko gero, tos kelionės yra amžinos ir net po mirties nesibaigia. O gal kaip tik – tada jos tik prasideda.

Tik kokios jos, tegalima spėlioti. Bet, šiaip ar taip, į turistines ar verslo išvykas jos vargu ar bus panašios. Nereiks sukti galvos dėl kreditinių kortelių, vėluojančių lėktuvų, epidemiologinės padėties, politinės situacijos ir pan. Nereiks jaudintis dėl laiko – jo bus daugiau nei pakankamai, o apskritai, gal jo išvis nebebus. 

Kas gi bus maršrutai?..

O kas juos žino. Galbūt teks keliauti milžinišku šventagaršvės žiedynu – kai esi mažesnis už skruzdėlę, tai iš tiesų gali būti įspūdinga kelionė.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kurkime kartu!

Kodėl bernardinams yra svarbus skaitytojų ir rėmėjų indėlis?