2020 12 31

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Naujasis Simonos Smirnovos albumas „Žana d’Ark, styginių kvartetui“

Albumo viršelis. Artiom Rozhkov nuotrauka

Naujajame Simonos Smirnovos, Niujorke gyvenančios kompozitorės ir dainininkės, albume skamba jos kūrybos kompozicijos, kurias ji komponavo kaip gyvai atliekamą garso takelį nebyliam filmui „Žanos d’Ark aistra“, 1928-aisiais režisuoto danų kilmės režisieriaus Carlo Theodoro Dreyerio. Filmas kartu su Simonos diriguojamu styginių kvartetu buvo rodomas Masačiusetso ir Meino valstijose bei Niujorko istorinėje vietoje – Theodore‘o Roosevelto muziejuje.

Prasidėjus pasaulinei pandemijai, Simona nusprendė pasinaudoti proga ir išnaudoti šį laiką naujojo albumo įrašams. Albumą Simona išleido iš savo santaupų. Garso takelio partitūra buvo pritaikyta albumo formatui ir jos galima klausytis kaip įprastų kūrinių, nepriklausomai nuo filmo. Albume daugiausia skamba instrumentinė styginių kvarteto muzika, tačiau kai kuriose kompozicijose Simona ir pati dainuoja bei skambina lietuviškomis kanklėmis.

Albumas buvo įrašytas vienoje žymiausių kamerinės muzikos įrašų studijų Niujorke – Oktaven Audio. Albumo prodiuseris ir inžinierius – Josephas Branciforte, garso inžinierius – Ryanas Streberis. Pirmu smuiku groja Joshas Hendersonas, antruoju smuiku – Caroline Drexler, altu – Trevoras New, violončele – Julia Henderson. Paskutinę albumo dainą „Empty land“ (liet. „Tuščia žemė“) atlieka džiazo pianistas Chrisas McCarthy.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė prieš dešimtmetį studijavo džiazo vokalą, o šiandien stebina Niujorką eklektiška muzika ir performansais, kuriuose susipina lietuviškos kanklės, džiazinis dainavimas, kamerinė muzika ir teatrališki interliudai. Į JAV Simona išvyko prieš aštuonerius metus studijuoti šiuolaikinės kompozicijos ir prodiusavimo prestižiniame Berklio muzikos koledže Bostone. Po studijų Simona išvyko gyventi į Niujorką, kuriame pastaruosius dvejus metus sėkmingai tęsia muzikinę veiklą. Simona su savo kvartetu koncertuoja džiazo klubuose, pristato kankles JAV visuomenei vesdama interaktyvius seminarus, kasmet išvyksta mėnesio gastrolių į Australiją ir Naująją Zelandiją bei kuria muziką kameriniams orkestrui ir kinui.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Ką tau, kaip asmenybei, reiškia išleisti šį albumą karjeros prasme?

Taip prisistatau pasauliui kaip kompozitorė. Dauguma klausytojų mane pažįsta kaip džiazo dainininkę, atlikėją, kanklininkę, tačiau nedaug kas mane pažįsta kaip kompozitorę. Didžiojoje dalyje šio albumo kompozicijų aš pati nedainuoju ir negroju, tačiau diriguoju. Kompozicija atveria kitas mano savybes, labiau uždaras, intravertiškas, melancholiškas ar net egzistenciškai liūdnas. Tą patį patiriu piešdama ar rašydama poeziją. Kaip asmenybė esu ekstravertiška ir linksma, tačiau per kompoziciją aš pasiekiu giliausias savęs pačios kerteles.

Papasakok daugiau apie idėją kurti garso takelį nebyliam filmui. Kodėl savo ryšį su Žana d’Ark perteikei susiedama būtent su šiuo filmu?

Idėja prasidėjo nuo mano kolegos Luiso Fraire, kuris turi savo meno galeriją Vusterio mieste, Masačiusetso valstijoje. Jis pasiūlė sukurti „gyvą“ garso takelį rodomam nebyliam filmui apie Žaną d’Ark. Aš iškart, net nedvejojusi, sutikau. Tuo metu, kai gavau elektroninį laišką iš Luiso, patyriau sunkių gyvenimo išbandymų, bandžiau išbristi iš toksiškų santykių. Pamenu tą dieną kaip šiandien – stoviu Bostono autobusų stotyje, kad praleisčiau savaitgalį Niujorke su drauge Rūta, kad atsigaučiau, permąstyčiau prioritetus, sukaupčiau jėgų gyvenimą apversti aukštyn kojom. Tas pasiūlymas buvo tarsi žinutė, kad einu tinkama linkme. Žana d’Ark buvo tikra feministė, moteris lyderė, kurdama apie ją muziką pati tapau stipresnė..

Per kiek laiko parašei kūrinius ir kokiomis aplinkybėmis?

Pasiūlymą sukurti „gyvą“ partitūrą nebyliam kinui gavau 2017-ųjų metų pabaigoje. Iš pradžių studijavau Žanos d’Ark istoriją, skaičiau pjeses ir straipsnius apie Žaną d’Ark. Pačią partitūrą pradėjau rašyti tik 2018-ųjų ankstyvą pavasarį. Gavau nedidelę stipendiją iš Bostono meno tarybos, kuri padėjo apmokėti muzikantų repeticijų laiką ir premjeros išlaidas. Premjeroje bendradarbiavome su idėjos autoriumi Luisu Fraire, kuris taip pat atliko dalį partitūros su elektroniniais instrumentais. Premjera įvyko 2018-ųjų rugsėjo mėnesį Masačiusetso valstijoje, Luiso meno galerijoje „Sprinkler factory“. Po premjeros nusprendžiau perimti visą projektą į savo rankas ir sukurti visą 81-nų minučių partitūrą styginių kvartetui, kurią galutinai pabaigiau 2019-ųjų vasarą ir pristačiau Pranciškonų vienuolyne, Meino valstijoje. Tarp pat partitūros ištrauką pristačiau Berklio muzikos koledže vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Moterys, feminizmas ir muzika: ateities kūrimas šiandien“. Kai kūriau partitūrą, iš Bostono persikėliau gyventi į Niujorką. Šis kūrinys tapo įprasmino mano gyvenimo pokyčius ir naują etapą Niujorke.

Persikrausčiusi į Niujorką, „Žaną d’Ark“ parodžiau „Kompozitoriai dabar“ (angl. Composers Now) festivalyje, Theodore‘o Roosevelto muziejuje 2020-ųjų vasario 7 d. Vėliau prasidėjus karantinui nusprendžiau partitūrą pritaikyti albumo formatui, kad muzikos būtų galima klausytis ir be filmo. Taigi  nuo muzikos kūrimo pradžios iki galutinio albumo rezultato praėjo dveji metai.

Žana d’Ark beveik mistinė, seniai gyvenusi asmenybė, tu ją savo balsu tarsi prikeli. Ar kūrybos procese tapatinaisi su Žana d’Ark, ar sąmoningai kūrei „savąją Žaną?

Žodžių šiame albume nėra daug. Vienoje dainoje naudoju citatą iš pačios Žanos d’Ark žodžių, o paskutiniame albumo kūrinyje „Empty Land“ vartoju jau savo kūrybos žodžius. Visi kiti kūriniai instrumentiniai. „Empty Land“ dar kartą iliustruoja egzistencinę piligrimystę, išėjimą iš namų ir aklą sekimą pašaukimu. Kai diriguodavau šį kūrinį kartu su rodomu filmu, „Empty land“ dainą atlikdavome pačioje finalinėje scenoje, kurioje Žana d’Ark deginama ant laužo. Tai žiauri ir labai liūdna scena. Žanos tikėjimas kontrastuoja su iškreiptais, groteskiškais bažnyčios vadų ir deginimo atėjusių pamatyti žiūrovų veidais.

Nelyginu savęs tiesiogiai su Žana d’Ark. Ką jai teko patirti, buvo žiauru ir neteisinga, ir tai nepalyginama su menininko pašaukimu. Tačiau tas moteriškas seserystės pojūtis mus tikrai jungia.

Kiek pastangų reikia norint išleisti albumą?

Į šį klausimą sunku atsakyti, nes kas vienam žmogui atrodo daug pastangų, kitam atrodo lengva užduotis. Tai priklauso nuo to, kiek tau svarbus tavo projektas. Jeigu projektas, kurį bandai išpildyti, yra gyvybiškai svarbus, jokios pastangos nėra sunkios, o labiau sukeliančios azartą ir teikiančios džiaugsmą. Kiekvienas žmogus renkasi tai, kas svarbiausias jo prioritetas: gyvenamąją vietą, šeimą, daiktus, patogumus, keliones, patirtis ar kūrybinius projektus. Aš pasirinkau gyvenimą, kuriame kūryba yra absoliučiai pirmoje vietoje. Tai, žinoma, turi savo kainą. Tenka atsisakyti kažko, kad išpildytum dalykus, kurie yra svarbiausi. Tai atsiliepia ne tik finansiškai, tačiau ir santykių bei laiko paskirstymo atžvilgiu. Sunku tai įkainoti.

Ką palinkėtumei žmonėms, besiklausantiems tavo albumo?

Klausytis šios muzikos kaip spektaklio. Nuo pradžių iki galo tyliame kambaryje, susikaupus ir 50 minučių paskyrus dėmesį tik muzikai. Kūriniai išdėlioti chronologiškai ir atliepia Žanos pašaukimo, teismo ir deginimo scenas. Nors partitūra parašyta styginių kvartetui, tačiau jose gausu teatrališkų motyvų, tokių kaip šnabždesiai, juokas, alsavimas, kūkčiojimas. Visiems klausytojams linkiu klausytis muzikos atvira širdimi ir vaizduote.

Kokią žinutę šiuo albumu norėtum paskleisti į pasaulį, jeigu tokia yra? 

Žinutei paskleisti aš pasirinkau muziką kaip išraiškos formą. Tad leisiu muzikai ir kalbėti.

Albumą galima išgirsti Spotify, iTunes, Amazon music, Bandcamp ir visose kitose muzikinėse platformose, o kompaktinių diskų kolekcionieriai jį gali įsigyti Amazon, CD Baby svetainėse arba tiesiogiai per Simonos internetinę svetainę www.simonasmirnova.nyc

Leidėjų informacija