Naujoje V. Kočiubaičio knygoje – nepagražintos istorijos apie gydytojus

Gydytojas Vilius Kočiubaitis. Agnės Gintalaitės nuotrauka

Šie pasakojimaai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keisti ir išgalvoti, tačiau tikrovė yra niūri ir kartais net keistesnė už fantazijas. Nauja romano „Afganistano daktaras“ autoriaus Viliaus Kočiubaičio knyga „Gydytojai miršta kitaip“ – tikras „medicininis realizmas“.

Kaip viename interviu sako V. Kočiubaitis, „tai tikrai nėra mano darbo atpasakojimas, bet aš vis tiek vadinu tai realizmu, nes tos situacijos yra mano išgyventos“. Gydytojas V. Kočiubaitis jau tris dešimtmečius dirba skubiosios medicinos srityje, tarnavo karo gydytoju Lietuvos kariuomenėje. Knygą „Gydytojai miršta kitaip“ išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Skubiosios medicinos srityje atsitiktinių gydytojų nebūna. Jie ne „mažieji dievai“ ir ne stebukladariai, nors jų rankose pacientų likimai ir gyvybės. Ir visai ne šventieji. Tačiau būtent jie, nualinti milžiniškų krūvių, nepakeliamos įtampos, biurokratijos, pikti, stokojantys empatijos, iškankinti nemigos, šaukiantys, menkai apmokami ir paskendę savo ydose, skuba padėti kitiems, mesdami viską ir kiekvienąkart atiduodami dalelę savęs. Jiems niekas nestato paminklų ir nekalba liaupsių. Priešingai… Šiandienos pasaulyje, kur gyvybės gelbėjimas yra paverstas ligonių kasų apmokama paslauga, o pacientas – ligų klasifikacijos kodu, jie yra leisgyvės, nužmogintos sistemos įkaitai ir aukos.

Naujoji gydytojo, rašytojo Viliaus Kočiubaičio apsakymų knyga „Gydytojai miršta kitaip“ – tai „medicininis realizmas“. Iš pirmo žvilgsnio šie pasakojimai gali pasirodyti keisti ir išgalvoti, tačiau tai būtent tas atvejis, kai tikrovė – niūri ir žiauri – yra dar keistesnė už fantazijas. Šie kūriniai grįsti ilgamete asmenine gydytojo darbo patirtimi ir pasižymi didele menine įtaiga, ryškiais personažais, sklandžiu pasakojimo stiliumi. Po skaudžiai šokiruojančiomis buities detalėmis glūdi gilusis, filosofinis pasakojimo lygmuo.

„Tai yra grožinė literatūra, tik įvilkta į keistoką rūbą ir formatą. „Gydytojai miršta kitaip“ tikrai nereiškia, kad jie nusižudo. Turėjau omenyje, kad jie miršta kažką duodami ligoniui. Jie miršta kiekvieną dieną, budėjimą, kiekvieną valandą. Ligonis miršta gaudamas pagalbą, užuojautą, slaugą, priežiūrą, o gydytojai miršta atiduodami. O būtent šiame apsakyme, kuris tapo ir knygos pavadinimu, yra prototipas su realybe, apie mirusį gydytoją. Jį pažinojau, mes bendravome. Jis buvo gan garbingo amžiaus, bet dirbo labai sunkų darbą“, – jau minėtame interviu pasakojo V. Kočiubaitis.

Šiuolaikinėje lietuvių literatūroje turime labai mažai kokybiškos „profesinės“ literatūros pavyzdžių. Ši knyga – įtaigus ir vertingas tokios literatūros kūrinys.

Kokie santykiai tarp gydytojo ir paciento sergančioje, vartotojiškoje visuomenėje? Ką iš tikrųjų išgyvena gydytojai, kaip toli savo darbe jie priversti atitolti nuo Hipokrato priesaikos idealų, kai ne tik ligos, skausmas, kančia, mirtis, bet nuopuolis, skurdas, agresija bei smurtas tampa neišvengiama kasdienybe?

Knygos autorius Vilius Kočiubaitis (g. 1963 m.) – vidaus ligų ir šeimos gydytojas. Tris dešimtmečius dirba skubiosios medicinos srityje. Dvidešimt metų tarnavo karo gydytoju Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo trijose misijose Afganistane. Yra romanų „Miestelis, kuris buvo Jo“ (2012), „Afganistano daktaras“ (2017) ir dviejų dalių monografijos „Vištytis“ (2015) autorius. Šiuo metu dirba Vištyčio šeimos gydytoju. Rengia kitas miesteliui skirtos monografijos dalis.