2022 06 22

Simonas Bendžius

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

NBA čempionas S. Curry: krepšinis man padeda liudyti Kristų

Stephenas Curry. EPA nuotrauka

Viena ryškiausių krepšinio žvaigždžių. Stipriausios pasaulio lygos NBA Tritaškių karalius. Keturiskart šios lygos čempionas, dukart olimpinio aukso laimėtojas. Ir kartu – darbštus, ramaus būdo, kuklus šeimos žmogus, save tviterio socialiniame tinkle pristatantis Biblijos eilute: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Fil 4, 13).

San Francisko „Golden State Warriors“ praeitą savaitę ketvirtą kartą per pastaruosius aštuonerius metus tapo stipriausios krepšinio lygos NBA čempione. Nugalėtojų taurė šiai komandai – dvigubai brangi, nes sezono pradžioje niekas nesitikėjo, jog traumų ir kitų bėdų kankinti „Kariai“ (kurie prieš tai du sezonus net nepateko į atkrintamąsias) sugebės kažką ryškaus nuveikti.

Komandos lyderis, 34-erių Stephenas Curry gali džiaugtis dar labiau. Šį sezoną jis tapo daugiausia tritaškių pataikiusiu žaidėju NBA istorijoje, o laimėjus turnyrą pirmąkart pripažintas naudingiausiu finalo serijos žaidėju.

Stephenas Curry (viduryje). EPA nuotrauka

„Aš taip didžiuojuosi mūsų komanda! Kiekvieną dieną dėkoju Dievui, kad galiu žaisti krepšinį aukščiausiu lygiu su šiais nuostabiais žmonėmis. Tai svarbiausia“, – ką tik pasibaigus paskutinėms sezono rungtynėms, su kamuoliu rankoje susigraudinęs prieš TV kameras sakė NBA žvaigždė.

„Dievas yra didis“, – krepšininkas padėkojo Visagaliui už visą sezoną kiek vėliau, spaudos konferencijos metu, – prieš tai paburbėjęs, kad žurnalistė pradeda nuo klausimo apie jo asmeninį MVP titulą, o ne nuo fakto, kad jo komanda tapo čempionais.

Buvę komandos draugai tvirtina, kad toks S. Curry savęs nesureikšminimas nėra povyza. Šiuo metu būdamas pagrindinis „Warriors“ lyderis, jis elgiasi taip, lyg būtų vadinamasis „dvyliktasis žaidėjas“, t. y. pats paskutinis pagal svarbą. „Jis tikriausiai yra viena kukliausių superžvaigždžių, kokias man teko sutikti, – yra sakęs dabartinis Sakramento „Kings“ puolėjas Harrisonas Barnesas. – Daug ką lemia jo tikėjimas. Jis ne tik apie tai kalba, bet ir tuo gyvena. Manau, kad dėl to jis nusipelnė daug pagarbos rūbinėje.“

Na, o buvęs NBA krepšininkas Davidas Lee liudija, kad Stephenas suvaidino svarbų vaidmenį priimant sprendimą, kad Dievas taptų gyvenimo centru: „Tai jo gyvenimo būdas. Užduodavau jam klausimų apie jo tikėjimą. Jis man padarė didžiulę įtaką.“

Padarė įtaką ir jaunimui. S. Curry dėka jie dar labiau pamėgo oranžinį kamuolį – ir, kaip juokaujama, varo iš proto krepšinio trenerius, nes, mėgdžiodami NBA čempioną, pradeda mėtyti iš aikštės vidurio. Dar žmonės bando atkartoti firminį Steheno judesiuką: išmesti kamuolį nuo tritaškio linijos ir iškart nusisukus bėgti į gynybą – nes dar nenusileidus kamuoliui, jau žinai, kad įkris.

Nors Curry žaidimą galima vadinti kosminiu, už aikštelės ribų jis tvirtai stovi ant žemės – neįsivelia į skandalus, neapsileidžia treniruotėse, o po rungtynių skuba ne į tūsus, bet pas žmoną ir tris vaikus. Stephanas ir Ayesha paauglystėje susipažino vienoje iš evangelinių Bažnyčių, o jų draugystė 2011 m. virto santuoka. Vestuvių dieną vietoje dovanų jaunavedžiai svečių paprašė paaukoti organizacijai, remiančiai žuvusių karių žmonas ir vaikus.

„Mano tikėjimas aikštelėje yra išbandomas tiek pat, kiek ir gyvenime, – yra sakęs Curry. – Tikėjimas visada man padeda susitelkti į tai, ką turiu daryti, kai kalbama apie mano šeimą, mano darbą, kai kalbama apie tai, kaip elgiuosi su kitais žmonėmis, kaip vertinu gyvenimą ir visus gerus dalykus, kurie nutinka. Ir kaip turiu elgtis, kai nutinka blogų dalykų.“

Stephenas Curry. EPA nuotrauka

Tikėjimą krepšinio aikštelėje superžvaigždė simboliškai parodo nešiodamas savo mėlyną apyrankę su užrašu „Žaidžiu Jėzaus vardu“. Išraiškingos ir jo tatuiruotės: ant dešinės rankos riešo hebrajiškai užrašyta האהבה לא תבל לעולם אך (liet. Meilė niekada nesibaigia (1 Kor 13, 8)); ant kairės rankos bicepso matosi simbolis ><. O tai, anot Curry, reiškia citatą iš Evangelijos pagal Joną: „Jam skirta augti, o man – mažėti“ (Jn 3, 30). 188 cm ūgio Stephenas Gerąja Naujiena dalijasi ir tviteryje, ir spaudos konferencijose.

Mums, Šiaurės–Vidurio Europos gyventojams, amerikiečių skambūs pasisakymai apie Jėzų ir panašius krikščioniškus dalykus kartais gali pasirodyti dirbtinoki. Turbūt esame įpratę per daug neafišuoti savo tikėjimo ir, jei niekas neklausia, tai mandagiai ir nutylim. Tačiau S. Curry ši tema yra labai svarbi, ir turbūt nedaug atsirastų žmonių, kurie suabejotų jo nuoširdumu.

„Mes žinome, kad Dievas viską daro į gera tiems, kurie Jį myli ir yra pašaukti pagal Jo planą, o man tai buvo kažkas, kuo aš tikrai tikėjau“, – muzikanto Taureno Wellso tinklalaidėje sakė Stephenas, prisimindamas, kad krikščionišką tikėjimą tėvai jam ugdė nuo vaikystės. Į bažnyčią šeima eidavo kiekvieną sekmadienį, o prieš prasidedant pamokoms mokykloje, 6 val. ryto, jis dar lankydavo Biblijos studijas.

Apie savo aktyvaus tikėjimo pradžią S. Curry dar 2013 m. rašė portalui FCA („Fellowship of Christian Athletes“, liet. Krikščionių atletų brolija). Kelios ištraukos:

„Galbūt mano tėtis tuo metu žaidė NBA, bet geriausios krepšinio rungtynės, kurias prisimenu iš vaikystės, buvo tarp manęs ir jaunesniojo brolio Setho mūsų kiemo krepšinio aikštelėje Šarlotėje, Šiaurės Karolinos valstijoje. Žaisdavome gan karščiuodamiesi, bet tai buvo normalu tokiems artimiems broliams, kokie buvome mes.

Tiesą sakant, visa mūsų šeima buvo labai artima, net ir kalbant apie mokyklą. Kai buvau pirmoje klasėje, mama įkūrė krikščionišką Montessori mokyklą, todėl visi kartu ten mokėmės – mama buvo direktorė, teta – mūsų mokytoja, o močiutė – virėja. Aš ir mano brolis bei sesuo buvome laimingi dėl tokios didelės įtakos, ir galiu nuoširdžiai pasakyti, kad mama ir tėtis buvo geriausi. Jie auklėjo mus tikėti Dievu, todėl kiekvieną trečiadienį lankėme jaunimo Biblijos studijas bažnyčioje, o kiekvieną sekmadienį – pamaldas.

Stephenas Curry. EPA nuotrauka

Tą dieną, kai paskyriau savo gyvenimą Kristui, prisimenu taip, tarsi tai būtų buvę vakar. Buvau ketvirtoje klasėje, prisimenu, kaip išgirdau ir supratau Jėzaus Kristaus Evangeliją ir ėjau prie altoriaus atiduoti Jam savo gyvenimą. Nuo to laiko tėvai ir toliau gilino mano tikėjimą, stengdamiesi, kad suprasčiau ką tik prisiimtą įsipareigojimą. Nuo vidurinės mokyklos pradžios lankiau Šarlotės krikščioniškąją mokyklą, kurioje kasdien girdėdavau Evangeliją. Žvelgiant atgal, mano vaikystė buvo kupina Viešpaties buvimo.

[…]

Tikėjimas tebėra mano varomoji jėga. Dievas palaimino mane nuostabiu visokeriopu palaikymu Oklande. Mūsų komandoje yra apie dešimt vaikinų, kurie prieš rungtynes susirenka į koplyčią ir kartu meldžiasi.

Šventoji Dvasia veikia mūsų rūbinėje taip, kaip dar niekada nebuvau patyręs. Tai leidžia mums pasiekti daugybę žmonių, o aš asmeniškai tiesiog stengiuosi pasinaudoti šiuo etapu, kad liudyčiau, kaip Dievas mane laimino gyvenime ir kaip Jis gali laiminti ir kiekvieno kito žmogaus gyvenimą.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Dievas suteikė man talentų, kad galėčiau gyventi iš krepšinio, bet vis tiek turiu sunkiai dirbti, kad kasdien tobulėčiau. Žinau, kad, žvelgiant plačiau, tai tik žaidimas, kuris bet kurią akimirką gali būti iš manęs atimtas. Tačiau man patinka, kad krepšinis man suteikia galimybių daryti gera žmonėms ir jiems liudyti Žmogų, kuris ant kryžiaus mirė už mūsų nuodėmes. Žinau, kad dėl Jo manęs laukia vieta danguje, o to jokia žemiška pergalė ar trofėjus negali pranokti.

Aš esu kai kas daugiau nei tik šie marškinėliai, kuriuos dėviu, – ir tai yra manyje gyvenantis Kristus.“

Sunku pasakyti, ar pažiūrėję NBA finalo serijos rungtynes ir nuostabų Stephno Curry žaidimą, krepšinio sirgaliai pradės lankyti bažnyčią ar atsivers Šventąjį Raštą. Bet, mažų mažiausiai, šio krepšininko istorija yra dar vienas pavyzdys pasauliui, jog būti doru krikščionimi nėra nieko gėdingo.

Parengta pagal užsienio spaudą