2023 04 02
Vidutinis skaitymo laikas:
Nei pilis, nei tvirtovė, nei muziejus. Kolomaresas, dedikuotas Kristupui Kolumbui

„Reikia leisti žmonėms daryti beprotybes, nes tik tuomet jie sukuria ką nors nepaprasto“, – teigia Carlosas Martínas.
Jo tėvas Estebanas Martínas prieš trisdešimt metų kartu su keliais mūrininkais Benalmadenoje savo rankomis pastatė keistą Kolomareso pilį. Tuomet nesulaukusi pripažinimo ir šlovės, dabar ji tapo vieta, į kurią pasifotografuoti lekia nuomonės formuotojai iš viso pasaulio.
Iš pažiūros tai nei pilis, nei tvirtovė, nei muziejus. Estebanas Benalmadenoje sukūrė didžiausią kada nors pasaulyje Kristupui Kolumbui ir Amerikos atradimo istorijai skirtą paminklą.
Vieną beprotiškai karštą vasaros dieną nutariu atvykti iki šios pilies traukiniu. Kaip ji atrodo – įsivaizduoju, nes prieš kelias dienas draugė atsiuntė man nuotrauką su gausybe ištiktukų ir prierašu: „Kokia graži pilis, kaip norėčiau, kad jei ne aš, bent tu ją pamatytum!“.
Pasakyta – padaryta. Žvilgtelėjusi į pilies nuotrauką nustebau, kodėl draugė sugalvojo mane nusiųsti būtent į šį kiču dvelkiantį monumentą, visoje nuostabiojoje Andalūzijoje, kurioje tiek daug arabiškų tvirtovių, renesanso ir baroko rūmų, katedrų bei bažnyčių. Tegul. Išlipusi iš traukinio matau, kad kelias iki pilies kokius du kilometrus veda stačiai ir tiesiai į kalno viršūnę. Termometro stulpelis rodo +34°C, ore tvyro tvankuma, lipu ir kvėpuoju lėtai, o galvoje sukasi viena mintis: „Na kodėl, kodėl žmonėms taip patinka kičinis menas?!“ Tądien apsilankiusi Kolomareso pilyje prisidariau nuotraukų ir asmenukių, nusiunčiau jų draugei ir pamiršau šią keistą vietą. Iki šiandien. Kol netikėtai perskaičiau jos kūrėjo istoriją. Kuri, beje, visai įdomi.


Estebanas Martínas dirbo ginekologu, chirurgu JAV. Išėjęs į pensiją su šeima grįžo į Ispaniją ir apsigyveno sklype ant stačių Benalmadenos šlaitų, kurį prieš 10 metų pirko kaip investiciją. Netrukus jis čia pradėjo savo unikalų kūrinį ir šiai užduočiai paskyrė penkiolika gyvenimo metų bei visą savo turtą.
Būtent Ispanija, ypač Andalūzija, buvo atradimo, pakeitusio pasaulį, vieta. Čia Kristupas Kolumbas savo kelionei į Indiją gavo finansavimą, karalių palaiminimą, iš čia jo įgula išplaukė ir atrado Ameriką. Žinodamas, kad artėja 1992-ieji ir 500-oji Amerikos atradimo sukaktis, Estebanas norėjo deramai paminėti šią apvalią istorinę datą.
Taip Estabanas nusprendė savo sklype pastatyti 1500 kvadratinių metrų ploto kompleksą, vaizduojantį Kolumbo tris laivus, pasakojantį Amerikos atradimo istoriją. Šio komplekso-monumento architektūroje maišosi įvairūs stiliai: neobizantizmas, neoromantizmas, neogotika. Per septynerius metus, naudodamas plytas, akmenį ir cementą, pasitelkęs savo žinias apie meną, istoriją ir architektūrą, Estebanas formavo savo kūrinį taip, kaip jam norėjosi, paversdamas jį unikaliu Amerikos atradimo pasakojimu, iškaltu akmenyje.
Nepaisant architektūrinių stilių mišinio Kolomareso pilyje nėra nieko atsitiktinio. 16 lankytinų objektų aplink pilį sudaro logišką maršrutą, kuriame galima perskaityti istoriją, įrašytą akmenyje. Beje, čia yra ir 1,96 kvadratinio metro koplyčia, įtraukta į Guinnesso rekordų knygą kaip mažiausia bažnyčia pasaulyje.
1994 m. beveik bankrutavęs Estebanas apleido savo kūrinį. Nors ir svajojo, bet statyboms jis niekada negavo jokios paramos. Po jo mirties 2001 m. Estebano šeimai visgi pavyko užbaigti paminklą. Šiuo metu jo šeima planuoja įkurti muziejų, kuris supažindintų su tuo, ką šia pilimi norėjo pasakyti Estebanas.
Anksčiau nesulaukusi dėmesio, Kolomareso pilis šiandien tapo privaloma apžiūrėti vieta kiekvienam Kosta del Solyje apsilankiusiam nuomonės įtakotojui. Per metus pilyje apsilanko apie 15 000 turistų, kurie vėliau pilies nuotraukas ir asmenukes viešina instagrame. (Štai kodėl mano draugė būtent šią pilį užmatė internete pirmiausia ir panoro mane į ją nusiųsti!)
Dabar pilis naudojama kaip unikali konferencijų, knygų pristatymų, teatrų pasirodymų, koncertų ir vestuvių švenčių vieta.


Estebano sūnus Carlosas mano, kad, skirtingai nei Kolumbui, jo tėčiui pasisekė mažiau – jis mirė taip iki galo ir nesupratęs, kodėl tai, kas kitiems reiškia aistrą dėl savo idėjos, nemigą, nuospaudas ant rankų ir didžiules išlaidas, kitus verčia tik gūžtelėti pečiais. Tačiau Estebano užsispyrimu ir išradingumu atsirado šis keistas architektūrinis kompleksas.
Privilegijuotame Banalmadenos kalno šlaite, Kolomareso pilies išpuoselėtuose soduose, galite pasimėgauti ne tik iš čia atsiveriančiais panoraminiais hiperurbanizuoto Kosta del Solio vaizdais ir Viduržemio jūra. Iš čia galima žvilgtelėti tiesiai į Vakarus. Amerikos link.
Ispanijos pietuose esanti Andalūzija fotografei Laimai Druknerytei ir Mindaugui Stongvilui yra jų antrieji namai. Puslapyje Virgenextra.lt jie pasakoja istorijas apie regiono lankytinas vietas, gastronomiją, kultūrą, tradicijas ir papročius, šiltus bei draugiškus andalūzus, kurie ir padeda keliautojams pažinti šį kraštą. Laima ir Mindaugas kviečia apie Andalūziją ne tik skaityti, bet ir atvykti čia pasisvečiuoti, nekantraudami parodyti tai, ką šis kraštas turi geriausio.
Naujausi

Baltijos valstybių užgrobimo byla JAV Kongrese 1953 metais – ką prisimename?

Arkivyskupo G. Grušo žinia apie kunigo K. Palikšos atvejį

Moterų vaidmuo siekiant įveikti skurdą ir badą

Popiežius: Afrika pasiūlys naujovių, lems ateities kelius

Psichoterapeutas E. Laurinaitis: pagyrimas – pagrindinis stimulas vaikui tobulėti

K. Malevskienė apie komunikaciją Bažnyčioje: krizių valdymo pirmoji taisyklė yra greitis ir tiesa

(Ne)išsipildžiusios M. Martinaičio poetinės pranašystės

Didysis Kretingos geradaris prelatas Pranciškus Juras

Kunigas R. Urbonavičius: Bažnyčiai reikia apsivalymo

Tikinčiųjų reakcija į Bažnyčios skandalą: būtinas nepriklausomas ir išsamus tyrimas

Tvarumas ir vaikai: pasaulio šviesuolių raginimas
