(Ne)išmoktos karo Ukrainoje pamokos? Pokalbis su D. Šlekiu

Karybos ekspertas Deividas Šlekys. Juliaus Kalinsko / „15min“ nuotrauka

Po to, kai nepavyko iškovoti greitos pergalės po plataus masto invazijos į Ukrainą, Rusija pakeitė savo taktiką ir vylėsi, kad ilgainiui veikiami karo sukeltų ekonominių, finansinių padarinių Vakarai išseks ir ims spausti Ukrainą paliauboms.

2022 m. atliktas European Council on Foreign Relations tyrimas tarsi ir rodė tokią galimybę. Buvo fiksuojama, kad Vakarų visuomenės dalijasi į dvi stovyklas – taikos ir teisingumo šalininkų. Taikos stovykla pasisakė už kuo greitesnes paliaubas, nors dėl to Ukrainai ir tektų susitaikyti su teritorinėmis nuolaidomis Kremliui. Savo ruožtu teisingumo stovykla troško, kad būtų siekiama Ukrainos pergalės, kad ir kiek laiko tam prireiktų. Šiemet atlikta nauja apklausa jau rodo, kad sustiprėjo ne taikos, o teisingumo stovykla. Trumpai tariant, daugiau vakariečių nori, kad Ukraina atgautų visas Rusijos okupuotas teritorijas. Kas lėmė teisingumo stovyklos stiprėjimą ir ar Vakarai yra pasirengę ilgai trunkančiam karui?

Irako karo atveju JAV apie pergalę prakalbo per anksti, o karo Ukrainoje kontekste, anot Council on Foreign Relations ekspertės Lianos Fix, kyla kita grėsmė – kad Vakarų sąjungininkai apskritai neįsivardins, ką gi jiems reiškia pergalė. Ekspertė ragina apibrėžti bent tai, ko siekiama trumpuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, šiais metais. Kokie galėtų ir turėtų būti šie tikslai?

Filosofas Simas Čelutka savo tekste knygoje „Politika ir moralė. Ontologinė perspektyva“ atkreipė dėmesį į vokiečių filosofo Jürgeno Habermaso mintį, kad vakariečiai negalėjo iki galo solidarizuotis su kovojančia Ukraina, nes po Antrojo pasaulinio karo „išplėtojo „postherojinį mentalitetą“, kuris būtinybę aukotis ir gintis nuo išorės priešų deleguoja profesionalioms kariuomenėms, įgalindamas paprastus piliečius rūpintis savo ekonomine gerove ir privačiais reikalais“. Postherojinis mentalitetas, anot jo, bet kokia kaina siekia išvengti smurto, konfliktų ir karo.

Ar iš tiesų postherojiniu mentalitetu galime paaiškinti tai, kodėl daliai Vakarų valstybių prireikė nemažai laiko tam, kad pagaliau imtųsi tiekti Ukrainai reikalingą karinę įrangą?

Kaip Ukrainos ir Vakarų sprendimus veikia Rusijos branduolinis šantažas? Koks yra tokių didžiųjų galių kaip Kinija vaidmuo kare? Kaip vertinti buvusio JAV Sausumos pajėgų Europoje vado generolo Beno Hodgeso pastabas Lietuvai dėl mūsų pačių pasirengimo gintis?

Visus šiuos klausimus aptariame su karybos ekspertu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininku DEIVIDU ŠLEKIU.

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį, turime nedidelį prašymą Jums: padėkite mums atnaujinti „Bernardinai.lt“. Šiuo metu atliekame nedidelius technologinius pakeitimus. Žvelgdami į ateitį planuojame ir ženklesnį atnaujinimą, kad lengvai matytumėte ir galėtumėte skaityti visus dienraštyje publikuojamus tekstus. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, savo skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite „Bernardinai.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.