2021 07 02

Aušra Čebatoriūtė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Nekęsti nuodėmės, bet mylėti nusidėjėlį? Turime būti švelnesni – mylėti asmenį

Kun. P. Bochanskis. Asmeninio archyvo nuotrauka

„Nors kunigai ir sielovados darbuotojai supranta, kaip svarbu sakyti tiesą su meile, tačiau nedaugelis jaučiasi tam pasirengę“, – sakė tarptautinės organizacijos „Courage“ vadovas kun. Philipas Bochanski, kalbėdamas apie Katalikų Bažnyčios misiją ir jos nuostatų raidą priimant homoseksualius asmenis. Birželio 30 d. šia tema su kun. P. Bochanski Vilniaus akademinės sielovados centro organizuotame susitikime buvo kviečiami dalyvauti pašvęstojo gyvenimo, krikščioniškos žurnalistikos, krikščioniškų organizacijų ir bendruomenių atstovai.

Jėzus „meiliai pažvelgė į jį“ (Mk 10, 21)

Iš JAV kilęs dvasininkas savo pranešimą pradėjo nuo daugeliui gerai žinomos Evangelijos ištraukos, kurioje pasakojama apie turtingą jaunuolį (Mk 10, 17–22). Atėjęs pas Jėzų jis klausė, ką turįs padaryti, kad laimėtų amžinąjį gyvenimą, o Jėzus jam atsakė išvardindamas Dievo įsakymus. Kadangi jaunas žmogus teigė besilaikantis jų nuo jaunystės, Jėzus „meiliai pažvelgė į jį ir pasakė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane. Po šitų žodžių tasai apniuko ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto“ (Mk 10, 21–22).

Pasak kunigo, mes nežinome, kaip klostėsi tolesni įvykiai jaunuolio gyvenime. Galbūt kvietimas parduoti visa, ką jis turi, tądien jam galėjo pasirodyti pernelyg radikalus? Tačiau negalime tvirtinti, kad į šį kvietimą taip ir liko neatsiliepta: „Galbūt po kelių dienų, savaičių ar mėnesių […] jis grįžo ir net tapo mokiniu? Iš tiesų yra daug rimtų priežasčių manyti, kad jis tapo ne tik mokiniu, bet ir evangelistu – pačiu šv. Morkumi“, – sakė kun. P. Bochanski. Jis atkreipė susitikimo dalyvių dėmesį, kad šiame pasakojime yra svarbi, paprastai mūsų pro akis praleidžiama, detalė: „Jėzus meiliai pažvelgė į jį“. Tai parodo, kad Dievo Sūnui iš tiesų rūpėjo jaunuolis. O jo akyse atsispindintis rūpestis galėjo padėti jaunuoliui pasijusti reikalingam, svarbiam ir mylimam.

Pasak „Courage“ organizacijos vadovo, ši Evangelijos ištrauka, tai – pavyzdys, kuriuo turėtų būti sekama žmonių, jaučiančių potraukį tai pačiai lyčiai, priėmimo atveju. Svarbu kurti santykį rodant nuoširdų norą išgirsti kito istoriją, taip pat atsiriboti nuo pagundos demonstruoti savo išankstines nuostatas ar lūkesčius homoseksualių žmonių atžvilgiu. Antraip toks pokalbis gali pasibaigti dar jam net neprasidėjus. Be to, kunigo manymu, jeigu dėl tokio savo potraukio žmogus kenčia, tuomet tikėtina, kad jis vengs pasakoti savo istoriją, „ginsis, įvyks atmetimo reakcija“. Nesunku suprasti, kad retas gali ryžtis savo intymia patirtimi dalintis su nepažįstamu žmogumi.

Philip Bochanski. Youtube.com kadras

Žmogus yra pašauktas megzti meilės santykį

Susitikimo su kun. P. Bochanski metu buvo ne kartą paminėta, kad žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą. O būdamas panašus į Dievą, žmogus yra pašauktas megzti meilės santykį su kitais žmonėmis, tačiau ne visi keliai tam pasiekti yra geri.

Visgi, pasak kunigo, dažnai šiuolaikiniam žmogui meilė atrodo neatsiejama nuo seksualinių santykių. Dvasininkas tai vadina „rimtu neįvertinimu ir nesupratimu, kas iš tikrųjų yra meilė“ ir priminė, kad egzistuoja daugybė meilės rūšių. Pavyzdžiui, viena sieja draugus, kita – šeimos narius, dar kitokia – tėviška meilė, kuri „leidžia mums priimti Dievo meilę“ ir t. t.

Kalbant apie santykius santuokoje, kunigas sakė: „Krikščioniškas moralinis mokymas atspindi tokią seksualinių santuokos santykių tvarką. Ji turi būti išliekanti, ištikima, papildanti ir teikianti gyvybę.“ Tai reiškia, kad, kai trūksta vieno ar kelių šių esminių elementų, nukrypstama nuo „tvarkos“. „Bažnyčios apibrėžimas, kad homoseksualūs veiksmai yra savo prigimtimi netvarkingi, […] toli gražu nėra diskriminuojantis […]. Homoseksualūs veiksmai neįtraukia papildomumo ir gyvybės teikimo, todėl yra netvarkingi“, – teigė kunigas.

Jausti – ne nuodėmė

Susitikimo metu buvo pabrėžta, kad homoseksualių žmonių sielovada besirūpinantieji turėtų apie aistros ir draugystės skirtumus, prieraišumą bei jo fizinę išraišką kalbėti sąžiningai ir padėti suprasti, jog jų tapatybė yra kur kas gilesnė „nei fizinis patrauklumas ar seksualinis prieinamumas“. Taip pat neturėtume slėpti ir Katalikų Bažnyčios mokymo, nes „nukrypimas nuo Bažnyčios mokymo ar jo nutylėjimas nėra nei rūpestingas būdas artėti prie žmonių, nei pastoracija“. O juk kartais taip nutinka nesąmoningai nutylint, bandant įsiteikti ar nenorint aštrinti nepatogios pokalbio temos.

Reikia pasakyti ir tai, kad Katalikų Bažnyčia brėžia aiškią skirtį tarp jausmų ir veiksmų. Tai reiškia, jog potraukio jautimas tos pačios lyties asmenims nėra nuodėmė: „Žmogus nepasirenka taip jaustis, žmogus nėra nusidėjėlis, jeigu jis taip jaučiasi. Jis neturi būti kažkaip atskirtas, nelaukiamas, nemylimas žmonių ar Dievo vien dėl to, kad turi tokį patyrimą. […] Mes sakome, kad turime nekęsti nuodėmės, bet mylėti nusidėjėlį. Man atrodo, kad mes turime būti švelnesni – mylėti asmenį“, – dalinosi kun. P. Bochanski.

Pasak jo, jausmai lemiamos reikšmės žmonių moralei ir šventumui neturi. Dorai gyventi norintis žmogus turi atpažinti bei suprasti patiriamus jausmus ir rinktis tik tuos, kurie veda į dorą.

Pašaukimas į skaistumą

„Courage“ organizacijos vadovas pasakojo turėjęs homoseksualų draugą, kuriam visi sakė: „Tu toks gimei, Dievas to nori. Susirask partnerį, gyvenk ir būk laimingas. […] Tačiau jis širdyje nesijautė laimingas. O dėl to, kad visi sakė, jog Dievas jį taip sukūrė, jis jautėsi dar nelaimingesnis. Suvokimas, kad Dievas šaukia mus skaistumui, yra Dievo planas.“ Kun. P. Bochanski akcentavo, kad kelionėje į skaistumą svarbi kitų parama, galimybė priimti sakramentus, ypač augti padedantį Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą. Tai leidžia gundymų akivaizdoje būti stipresniems.

Be to, kiekvienas žmogus yra pašauktas į tėvystę ir motinystę kaip prasmingą meilės rūšį. „Bažnyčios radikalus kvietimas į skaistų gyvenimą prasideda nuo kvietimo vyrams pažinti savo dvasinę tėvystę ir raginimo moterims pažinti dvasinę motinystę. […]  Dovanoti save turi kiekvienas vedęs, vienišas, pašventintas ar įšventintas žmogus. Kiekviena/as gali būti dvasine motina ar dvasiniu tėvu tiems, kam to reikia ir taip įvykdyti savo pašaukimą.“ Pasak kunigo, šis savęs dovanojimas išpildo Dievo duotą troškimą mylėti ir būti mylimam, duoti ir gauti.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kun. Philipas Bochanski Katalikų Bažnyčios kunigas iš JAV, dirbęs tikybos dėstytoju aukštojoje mokykloje, kontempliatyvių vienuolijų kapelionu, dvasios tėvu seminarijoje. 2009 m. jis tapo tarptautinės organizacijos „Courage“ kapelionu, o 2017 m. buvo paskirtas jos vykdomuoju direktoriumi. 2019 m. popiežius Pranciškus apdovanojo jį „Pro Ecclesia et Pontifice“ kryžiaus ordinu už ilgalaikę išskirtinę tarnystę Bažnyčioje.

„Courage“ prieš keturiasdešimt metų įkurta organizacija rūpinasi žmonių, išgyvenančių potraukį tos pačios lyties asmenims ir įsipareigojusių gyventi skaisčiai, sielovada.