(Ne)paprasta sutuoktinių pora: šventieji Zelija ir Liudvikas Martenai

Kodėl verta pasidomėti šių žmonių istorija? Nes jų gyvenimas įrodo neįtikėtiną tiesą: šventuoju gali tapti netgi mano vyras / žmona!

Kalbant rimčiau, iš Martenų sužinome, kad santuoka gali būti puikus šventumo kelias. Bažnyčia tai ir pabrėžia, kanonizavusi prancūzų porą – kasdienė meilė ir šeimyninės pareigos yra ne ką mažiau svarbu už iškilius teologinius traktatus.

Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro šeimų bendruomenių koordinatorė Vilija Tauraitė „Bernardinų“ tinklalaidėje pasakoja, kad ši šventoji šeima – labai arti kiekvieno iš mūsų:

„Tai buvo labai tvirtai ant žemės stovėję žmonės, smulkieji verslininkai. Jiems buvo aktualu finansų valdymas, jie mokėjo prižiūrėti savo pinigus. Tuo labiau užsiėmė Liudvikas, Zelijai buvo įdomiau „gamybinė“ verslo dalis. Viena ištrauka iš jos laiško, kurį apie 1870 m. rašė savo broliui: ‚Skaičiau laikraštyje, kad Vatikanas išleido savo obligacijų. Ką apie tai manytum, gal reikia investuoti?‘

Buvo labai smagu matyti, kad, kaip mes, paprasti žmonės, vaikščiojantys šia žeme, ir jie gyveno tokiomis pat realijomis. Jeigu kažkas svarsto, ar dabar verta imti paskolą, kai kyla nekilnojamojo turto kainos, ir t. t. – manyčiau, kad tai yra tie šventieji, į kuriuos galima kreiptis užtarimo ir pagalbos. Jau gyvendami žemėje, jie tuos reikalus išmanė puikiai“, – šypsosi pašnekovė.

Jeigu XIX amžiaus sutuoktinių poras esame linkę įsivaizduoti kaip tas, kuriose dominuoja vyrai, o moterys prižiūri namus, tai Zelija ir Liudvikas labiau primintų dabartinių laikų žmones. Abu buvo ryškios asmenybės, tvirta pora – o neretai aktyvesnė ir labiau „pastebima“ netgi būdavo Zelija. Apie jų šiltą meilę liudija išlikę laiškai.

„Liudvikas viename laiške į žmoną kreipiasi „mano Drauge“, rašo, kad ją „myli visam gyvenimui“. Ir stipru, ir kartu nėra kažkokių didelių „saldybių“.

Zelija, kai kur nors iškeliaudavo, visada rašydavo Liudvikui: ‚Man gera tik su tavimi, aš jau noriu važiuoti namo.‘ Vienąkart, kai Liudvikas verslo reikalais buvo išvykęs, Zelija rašė: ‚Aš sutvarkysiu tavo darbo stalą. Kai grįši, nerasi nė dulkelės‘… Tokios gražios mažos smulkmenos“, – pastebi V. Tauraitė.

Daugiau apie šiuos (ne)paprastus žmones – mūsų tinklalaidėje. Joje išgirsite:

0:00 – Įžanga;

1:47 – Kodėl į Martenų šeimą užtarimo galima prašyti ieškant būsto paskolos;

5:50 – Žvejys, juvelyras, kompanijos žmogus Liudvikas;

13:14 – Versli, energinga, nepasiduodanti Zelija;

18:31 – Skirtingos įsimylėjimo versijos ir vestuvės vidurnaktį;

21:41 – Apie Liudviko ir Zelijos laiškus;

24:05 – Detektyvinė istorija, kaip Zelija išgelbėjo mergaitę iš apsišaukėlių vienuolių;

32:38 – Kaip Liudvikas nėrėsi iš kailio, kad padėtų nepažįstamam vargšui;

35:28 – Didžiuliai niekšeliai kaimynai ir didžiulė Martenų kantrybė;

37:00 – Kuo šie sutuoktiniai buvo išskirtiniai;

39:00 – Visos jų dukros tapo vienuolėmis – net ir Leonija;

41:10 – Zelijos liga ir mirtis;

43:10 – Supertėtis Liudvikas;

44:40 – Tėvų įtaka šv. Teresėlei ir kitoms dukroms;

50:37 – Kodėl Bažnyčia šiuos sutuoktinius paskelbė šventaisiais;

54:11 – Ar Bažnyčia tik dabar atranda santuokos šventumą?

58:25 – Kur apie Martenus galima sužinoti daugiau (ir kur Lietuvoje pamatyti jų relikvijas)?