Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

Skaitymo ir žiūrėjimo laikas:

16 min.

Nepelnytai pamiršta Molėtų miesto istorija – žydų palikimas

Molėtai. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Atvertus keletą istoriją liudijančių lapų atgal, prisimenami laikai, kai ne vieno Lietuvos miesto didžiąją tautinę dalį sudarė žydų bendruomenės. Molėtai arba, kaip žydai sakydavo – Malat – ne išimtis. Rytų Lietuvos miestelio kultūrinius pamatus savomis rankomis pastatė ir amžinąsias kultūrines žymes ten paliko skaudų istorinį etapą išgyvenusi tauta.

Molėtuose žydai įsikūrė XVIII a. pradžioje. Kiek anksčiau miestelyje ėmė veikti turgūs, spėjama, kad būtent tai ir paskatino šiame taške sustoti ir ilgam įsikurti prekyba bei amatais besiverčiančius žydus. Jau tame pačiame amžiuje tautinės bendruomenės klestėjimą liudijo miestelyje stovinti sinagoga. Laikui bėgant šios tautinės bendruomenės augimas atsispindėjo ir skaičiuose – XIX a. antrojoje pusėje net 80 proc. Molėtų miestelėnų buvo žydai.

Štetlas, arba ten, kur virė gyvenimas

Štetlais vadinami miesteliai, kuriuose gyveno klestinčios žydų bendruomenės. Juose būta ir mokyklų, maldos namų, bendruomenės susibūrimo vietų. „Lietuvių tautos šaknys buvo kaime, o litvakų (Lietuvos žydų) – štetle“, – sako istorikas Izraelis Lempertas. Įprastai gyvybingiausios būdavo centrinės miesto gatvės ir pagrindinė aikštė – turgaus vieta – ten, kur vykdavo prekyba ir skambėdavo žmonių dialogai.

Išteisinti negalima, nuteisti

1940 m. prekybos klestėjimą sužlugdė nacionalizacija, kiek vėliau sekė juoda istorinė dėmė – 1941 m. birželį įžengė hitlerinė kariuomenė, o rugpjūčio 29 d. per vieną naktį buvo sušaudyta, kaip spėjama, apie 2000 žydų. (Tie 2000 priskaičiuojami su žydais iš kitų rajono kaimų, nes Molėtuose tiek daug negyveno. 1923 m. gyventojų surašymas byloja, kad iš 1772 gyventojų 1343 buvo žydai.) Kitaip tariant, 80 proc. molėtiškių gyvybių užgeso per kelias valandas.

„Taip norisi tikėti, kad tai bus graži, saulėta besibaigiančios vasaros diena. Rugpjūčio 29-oji. Diena, kai įvyko susitaikymas“, – tai iš Molėtų kilusio rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus žodžiai. Juos jis rašė kviesdamas į Molėtų žydų atminimo maršą.  

Lietuvoje už masines žudynes buvo atsakingas SS pulkininkas štandartenfiureris Karlas Jägeris. Jo 1941 m. raportai – istoriniai antspaudai, pažymi nusikaltimo žmonijai įvykdymą ir Molėtų kultūrinio autentiškumo griūtį: „Šiandien galiu konstatuoti, kad 3 operatyvinis būrys pasiekė užsibrėžtą tikslą – išspręsti žydų problemą Lietuvoje. Lietuvoje žydų daugiau nebėra…“

Molėtų kilmės litvako Leono Kaplano archyvo nuotrauka
Molėtų kilmės litvako Leono Kaplano archyvo nuotrauka
Molėtų kilmės litvako Leono Kaplano archyvo nuotrauka

Kalba sienos ir takai – istorija gyva

Raudonieji mūrai

Raudonų plytų pastatai arba, kaip vietiniai sakydavo – raudonieji mūrai – žydų istorijos liudininkai, išsirikiavę nepertraukiama eile Molėtų centrinėje gatvėje. Tai buvusios krautuvės, užeigos ir vietinių namai, susibūrimų vietos. Europoje panašios architektūros ir tipo statinių dar išlikę, tačiau Lietuvoje, Molėtuose, jie vieninteliai tokio kultūrinio pobūdžio paveldo objektai. 

Pirmoji knyga

Pirmoji molėtiškio knyga – Molėtų rabino Rafaelio Ben Šimšono Gordono nuopelnas. 1898 m. buvo išleistas talmudo aiškinimas „Nachal Eden“ („Edeno upė“). Dabartinės Molėtų bibliotekos sieną puošia atminimo lenta, pažyminti šį miestelio istorinį įvykį, o Molėtų bibliotekos kraštotyros skyrius saugo sukauptą medžiagą apie tuometinį miestelio žydų gyvenimą.

Sinagogų gatvė

Kadaise Molėtuose stovėjo keturios sinagogos, deja, istorinių aplinkybių paveiktos sienos nepajėgė atlaikyti griūties. Vieta, kur kadaise stovėjo šie religiniai pastatai, vadinta Sinagogų kiemu. Šiandien atminimą žymi simbolinė lentelė ant buvusio kino teatro sienos ir 2021 m. rugpjūtį, minint 80-ąsias žudynių metines, pastatytas paminklas sinagogų atminimui.

Žmogus, įkūręs miestą

Išeivis Jochelis Leibovičius Gordonas buvo turtingiausias to meto Molėtų žydas. Tuomet gyvenę turtingi žydai turėjo kilnią misiją – Izraelyje jie kūrė miestus ir kvietė žmones kurtis šventojoje žemėje. J. L. Gordonas išvykęs į Izraelį ir tapo vieno iš miestų – Chaderos – įkūrėju ir žmogumi, garsinančiu Molėtų kraštą.

Pirmasis kino teatras

Nedidelis namelis greta Molėtų miesto savivaldybės – žydo Iciko Charifo namas. Šiame name buvo įrengtas pirmasis Molėtų kino teatras „Oaza“. Šis pastatas suteikė progą bent akies krašteliu vietiniams prisiliesti prie kino kultūros.

Kūnai palaidoti, bet sielos gyvos 

Senosios žydų kapinės – ypatinga vieta, jose esantys antkapiai – istoriniai monumentai. Įrašai ir simboliai, puošiantys antkapius, turi ypatingą reikšmę. Pavyzdžiui, liūtas – Judo palikuonio simbolis.

Kiek atokiau stovi Molėtų Holokausto memorialas, pastatytas pagerbiant asmenis, išgyvenusius masines žudynes šiame nedideliame, tačiau kultūriškai didžiame miestelyje. 2016 m. rugpjūčio 29 d. memorialą Holokausto vietoje savo tėvynainiams pastatė Molėtų žydų palikuonis Tzvi Kritzeris. Memorialo autorius – žymus Lietuvos ir Izraelio skulptorius Dovydas Zundelovičius (David Zundelovitch). 

2016 m. įvyko Molėtų žydų atminimo maršas – istoriškai unikalus reiškinys. Jame dalyvavo apie 70 žydų išeivių iš Molėtų ir kitų Lietuvos vietų. Tai žydai iš Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Urugvajaus, JAV, Didžiosios Britanijos ir kt. Rašytojas Marius Ivaškevičius sugebėjo išjudinti didelę dalį visuomenės žydų bendruomenei palaikyti. Susirinko keli tūkstančiai. „Tik po 75 metų pirmąkart lietuviai su žydais ėjo Molėtų žydų mirties keliu sykiu, taip pagerbdami Holokausto aukas ir lyg mėgindami atsiprašyti už Antrojo pasaulinio karo metų nusikaltimus“, – sako muziejininkė Viktorija Kazlienė. 

Prieš pusantrų metų iki maršo įgyvendinimo iš tolimojo Izraelio į Molėtus atvyko Tzvi Kritzeris, Eli Gershzonas, Tzvi Gershzonas. Juos lydėjo Maksimas Dorenskis ir Leonas Kaplanas. Tada šie žmonės pradėjo kurti filmą apie žydų žudynes Molėtuose ir jį pavadino „Paskutiniu rugpjūčio sekmadieniu“, rūpinosi žydų atminimu. Jų dėka ant broliško kapo ir atsirado naujas memorialas, taip pat buvo suorganizuotas Atminimo maršas 75-osioms Mirties maršo metinėms Molėtuose pagerbti.

Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Molėtai. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Molėtai. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Molėtai. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Molėtai. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Molėtai. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Molėtai. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Molėtų žydų kapinės. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Molėtų žydų kapinės. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Molėtų žydų kapinės. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Molėtų kilmės litvako Leono Kaplano archyvo nuotrauka
Molėtų kilmės litvako Leono Kaplano archyvo nuotrauka
Molėtų kilmės litvako Leono Kaplano archyvo nuotrauka
Buvusi žydų pirtis 1950 m. Molėtų krašto muziejaus archyvo nuotrauka

Tekstas parengtas pagal Vaidoto Žuko knygą „Molėtai 625 – žmonės, istorija, gamta“, Virginijos Mackonienės straipsnį „Miestelio žydai“, laikraštį „Vilnius“ Nr. 11-12 (1992 02 11), ES finansuojamo projekto „Turizmo e-rinkodaros priemonių taikymas Rytų Aukštaitijos žinomumui ir lankomumui didinti“ tinklalapį www.visitaukstaitija.lt.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.