Skaitymo ir žiūrėjimo laikas

23 min.

Nepriklausomybės kovose dalyvavę žydai – kodėl jie ėjo kariauti už Lietuvą?

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos Zarasų skyriaus valdyba. Lietuvos ypatingojo archyvo virtualios parodos nuotrauka

Neseniai Lietuvos visuomenė minėjo savo valstybingumo šimtmetį. Stebint, kaip jis buvo švenčiamas ir prisimenamas, kilo mintis pasvarstyti, ar nepriklausomą Lietuvą kūrė vien lietuviai. Koks buvo Lietuvos tautinių mažumų – žydų ir baltarusių – indėlis kuriant Lietuvą?

Tarpukario Lietuvoje žydai buvo didžiausia tautinė mažuma, sudariusi 7,6 proc. gyventojų, o baltarusiai tesudarė 0,2 proc. (1923 m. surašymo duomenimis, t. y. be Vilniaus ir Klaipėdos). 

Apskritai kokia valstybė buvo anuomet kuriama – ar tautinė, ar pilietinė? Pirmojoje 1922 m. nepriklausomos Lietuvos konstitucijoje teigiama, kad „suvereninė valstybės valdžia priklauso tautai“. Tačiau joje taip pat pasakyta, kad „negali būti teikiama ypatingų privilegijų nei mažinama teisių piliečiui dėl jo kilmės, tikėjimo, tautybės“. 

Įtampa tarp tautiškumo ir pilietiškumo atsispindi ir lietuvių bei žydų ir baltarusių santykių vertinimuose. Vincas Trumpa rašė: „1927–1940 m. autoritariškai valdoma Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, buvo tautinė valstybė, kurioje tautinių mažumų gyventojai buvo vertinami kaip antrarūšiai piliečiai. Pagal nerašytus įstatymus žydai nebuvo priimami dirbti į valstybines bei savivaldybių įstaigas, jų beveik neliko renkamose valdžios institucijose, pradėta varžyti žydų jaunimo priėmimą į aukštąsias mokyklas.“

Tą patį galima pasakyti ir apie Lietuvos baltarusius, kurių tik vienas kitas patekdavo į valstybės tarnybą ar tarp kariuomenės elito. Tačiau tas pats V. Trumpa 1919–1926 m. periodą yra pavadinęs žydų aukso amžiumi Lietuvoje. Mykolas Biržiška teigė, kad smetoniniai laikai žydams buvo svajojami ir sapnuojami. O Alfonso Eidinto nuomone, nepriklausomoje Lietuvoje žydai turėję tokių pat teisių, kaip ir lietuviai, gal dar didesnių.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos Utenos skyriaus steigiamasis susirinkimas. Lietuvos ypatingojo archyvo virtualios parodos nuotrauka
Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos Panevėžio skyriaus nariai. Lietuvos ypatingojo archyvo virtualios parodos nuotrauka
Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos Kauno skyriaus steigiamasis susirinkimas. Lietuvos ypatingojo archyvo virtualios parodos nuotrauka

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga

1933 m. Kaune buvo įkurta Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga. Tai buvo vienintelė tautinių mažumų karo veteranų organizacija Lietuvoje, vienijusi daugumą Lietuvos kariuomenėje nepriklausomybės kovose dalyvavusių žydų karių. Sąjungą įkūrė buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, advokatas J. Goldbergas. Ji turėjo keliasdešimt regioninių skyrių ir apie 3000 narių.

Vienas svarbiausių sąjungos uždavinių buvo ugdyti savo nariams ir žydų visuomenei Tėvynės meilę ir kelti valstybinį susipratimą. Kiti sąjungos tikslai buvo kelti lietuvių ir žydų kultūrinio bendravimo idėją, ginti žydų karių veteranų bendruomenės interesus. 

1935–1940 m. sąjunga lietuvių ir žydų kalbomis leido savo laikraštį „Apžvalga“, kurio tiražas siekdavo iki 6000 egzempliorių. Jo puslapiuose, be žydų bendruomenės naujienų, nuolatos buvo spausdinami tekstai apie Lietuvos ir Lietuvos žydų istoriją, jų indėlį kovose dėl nepriklausomybės. 

„Mes esame žydų laikraštis, kuris išeina valstybine kalba. Šis laikraštis visų pirma skiriamas Lietuvos žydams, kurie gyvena Lietuvoj ar užsieny, kalba lietuviškai ir myli lietuvių kalbą ir jų kultūrą“, – skelbė pirmasis „Apžvalgos“ numeris. Sąjunga nuolatos skatino lietuvių ir žydų suartėjimą: švietė ir lietuvių skaitytojus, rinko pinigus Lietuvos kariuomenei, nuolatos dalyvaudavo valstybinėse šventėse ir minėjimuose. 

Iškilminguose renginiuose dalyvaudavo aukščiausi valstybės pareigūnai, tarp jų ir prezidentas Anatnas Smetona bei kariuomenės vadai, aukštai vertinę sąjungos reikšmę ir patriotinius tikslus. 1940-aisiais, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Žydų karių sąjungos narių ir jų šeimų laukė skaudus likimas.

„Apžvalga“ buvo uždaryta, o sąjungos vadovybės nariai kartu su šeimomis buvo ištremti iš Lietuvos į tolimus atšiaurius Sovietų Sąjungos regionus. Dar skaudesnis likimas laukė daugumos eilinių sąjungos narių, nepriklausomybės karų veteranų 1941–1943 m.: daugelį Holokausto metu nužudė naciai ir jų bendrininkai lietuviai.

Žinios apie žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos narius. Lietuvos ypatingojo archyvo virtualios parodos nuotrauka
Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos nario Leizerio Šlimavičiaus liudijimas. Lietuvos ypatingojo archyvo virtualios parodos nuotrauka
Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos narių eisena Kariuomenės su visuomene susiartinimo šventėje. Lietuvos ypatingojo archyvo virtualios parodos nuotrauka
Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos Klaipėdos skyriaus steigiamasis susirinkimas. Lietuvos ypatingojo archyvo virtualios parodos nuotrauka
Įstojimo į Lietuvos krašto apsaugą 1918 m. sąlygos. Lietuvos ypatingojo archyvo virtualios parodos nuotrauka
Tekstas „Žydų moteris kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos leistam almanachui“. Lietuvos ypatingojo archyvo virtualios parodos nuotrauka

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien