Neregių bibliotekininkė: kasdien matau žmones, švenčiančius gyvenimą

Netrūksta iššūkių ir dinamikos

Pasak Skaidros, dar studijų laikais ji norėjo savo ateitį sieti su kultūros, edukacijos sritimis, nes jos buvo jai artimiausios. „Prieš ateidama į biblioteką dirbau ir mokykloje, ir muziejuje, vedžiau ekskursijas. Tačiau pamačiusi skelbimą, kad Lietuvos aklųjų biblioteka ieško darbuotojos, tariau – tai mano svajonių darbas! Juk būti tarp knygų man, turinčiai istorikės diplomą, tikras rojus“, – prisimena ji.

Skaidra sako, kad nors bibliotekininko darbą daug kas įsivaizduoja kaip monotoniją, tačiau jos kasdienybė nė iš tolo neprimena rutinos. „Esu ne tik bibliotekininkė, bet ir bibliotekos atstovė regionams. Tai reiškia, jog rūpinuosi, kad knygos pasiektų žmones, gyvenančius atokiau nuo Lietuvos aklųjų bibliotekos padalinių. Aktyviai bendradarbiaujame su senelių namais, mokyklomis, švietimo pagalbos tarnybomis, tad tikrai neužsisėdžiu vietoje“, – juokauja ji.

Moteris atskleidžia, kad jos klientai – ne tik neregiai, bet ir žmonės, negalintys skaityti įprasto teksto dėl įvairių priežasčių: vieniems regėjimas nusilpo dėl senatvės, kitiems jis suprastėjo laikinai, pavyzdžiui, po operacijos. „Labai svarbi sritis, kurioje dirbu – vaikai, turintys mokymosi, skaitymo sutrikimų. Nežinau, kaip disleksiją turinčiam mokiniui reikėtų perskaityti K. Donelaičio „Metus“, o pas mus yra galimybė kūrinį išklausyti audioformatu“, – džiaugiasi ji. Virtualioje bibliotekoje, pavadintoje ELVIS, saugoma daugiau nei 13 tūkst. profesionaliai įgarsintų knygų suaugusiems ir vaikams.

Senjorai – smalsūs ir motyvuoti

Skaidra ne tik važinėja po Lietuvą, organizuoja knygų Brailio raštu išdavimą tiems, kam jų reikia, bet ir neregius bei silpnaregius džiugina įvairiais renginiais. „Negalią turintys žmonės itin vertina parodytą dėmesį, noriai dalyvauja kultūrinėse veiklose, todėl nuolat sugalvoju naujų idėjų bei kuriu vis kitokių formatų, kuriais ieškau kelio į šių žmonių širdis“, – atskleidžia bibliotekininkė.

Skaidrą žavi neregių bei silpnaregių nuoširdumas, kuris yra išties tikras. „Vienu metu susižeidžiau koją ir ilgą laiką negalėjau dirbti. Tuo metu sulaukiau daugybės palaikymo žinučių. Žmonėms iš tikro rūpėjo mano sveikata, jie rašė, jog labai laukia naujų renginių ir dėkojo už jau organizuotus. Juk ne kiekviename darbe gautum tokį atgalinį ryšį iš klientų“, – džiaugiasi ji.

Be visoje Lietuvoje organizuojamų renginių, Skaidra savo laiką bei energiją neatlygintinai skiria Trečiojo amžiaus universitetui. Ji yra šio universiteto Baltosios lazdelės fakulteto dekanė. Nuo vaikystės mėgusi bendrauti su vyresnio amžiaus žmonėmis, šį pomėgį moteris išsaugojo iki šiol ir žilagalvius studentus ypač stipriai myli. „Mūsų fakulteto veikloje dalyvauja regėjimo negalią turintys senjorai – jie išties puikūs, smalsūs studentai“, – džiaugiasi Skaidra. Nors pandemija sumažino senjorų aktyvumą ir iš daugiau nei dviejų dešimčių studentų į paskaitas susirenka tik iki pusės buvusio skaičiaus, kokybei tai įtakos neturi.

O ir aplinka senjorams patogi ir žinoma – paskaitos vyksta Lietuvos aklųjų bibliotekoje. „Kviečiame įdomius lektorius, nes norime, kad senjorai sužinotų naujos ir naudingos informacijos. Tačiau svarbiausia net ne tai, o bendrystė, kurią gali jausti žmonės, atėję į mūsų paskaitas“, – džiaugiasi vyriausioji bibliotekininkė.

Būtina ugdyti visuomenės sąmoningumą

Norint atrasti sritį, kurioje realizuosime save, nebūtina ieškoti kažko įmantraus ar populiaraus. Užtenka pagalvoti, kas išties mus įkvepia, ką mėgome vaikystėje. Tuo gyvena ir Skaidra, nesijaučianti kažkokia ypatinga, tiesiog daranti tai, kuo tiki, kur mato prasmę, kas jai visada patiko.

„Ne aš, bet mūsų skaitytojai yra ypatingi. Turiu vieną visiškai nematančią skaitytoją – močiutei jau arti 90 metų – ji iš bibliotekos nuolat išsineša glėbį knygų Brailio raštu, dar užsuka į parduotuvę ir grįžusi namo laisvalaikiu mezga. Ir tokių pavyzdžių daug. Jie man suteikia optimizmo bei supratimo, jog nereikia nuleisti rankų, kad ir kas nutiktų. Juk neįveikiamų dalykų nėra, tereikia noro ir užsispyrimo. Ir visos durys atsivers“, – sako Skaidra.

Bibliotekininkė ragina visuomenę atkreipti dėmesį į greta mūsų esančius žmones, negalinčius pasaulio matyti tokio, kokį mes jį matome. „Esu pastebėjusi praeivių, nekreipiančių dėmesio į einantį nematantį žmogų, nešiną baltąja lazdele. Kartais skubantieji užkliūva už lazdelės ir net apšaukia neregį, kad „per jį vos nenugriuvo“. Tad sąmoningumą turime ugdyti kiekvienas. Kita vertus, norisi pasidžiaugti ir naujomis galimybėmis integruoti kitų gebėjimų nei dauguma turinčius žmones, nes atsiranda vis daugiau knygų Brailio raštu bei audioformatu. Dalinkimės žinia apie Lietuvos aklųjų bibliotekos teikiamas paslaugas, kad kuo daugiau žmonių galėtų mėgautis skaitymo teikiamu malonumu ir nauda“, – kviečia ji.

Skaidra primena, kad žmonės, negalintys skaityti įprasto teksto, turi galimybę kreiptis į Lietuvos aklųjų biblioteką ir apsilankyti virtualioje elektroninių leidinių bibliotekoje ELVIS.

Visi Kauno senjorai, norintys tobulėti, taip pat kviečiami į Kauno trečiojo amžiaus universitetą.