Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Nerimas ir depresija – dažni autizmo pakeleiviai

Pixabay nutrauka

Ilgai manyta, kad autistiško asmens patiriami elgesio ir emocijų sutrikimai, baimės – autizmo spektro sutrikimo (ASS) požymiai. Tačiau ši nuostata keičiasi – mokslo bendruomenė intensyviai tiria gretutinius sutrikimus. Nagrinėjami ne tik biologiniai gretutiniai sutrikimai, tokie kaip epilepsija, miego, valgymo, virškinimo sutrikimai, bet ir psichikos. Tyrimų duomenys skiriasi, tačiau kai kurie jų rodo, kad daugiau nei 80 proc. autistiškų asmenų turi bent vieną psichikos sutrikimą. Kadangi gretutinių psichikos sutrikimų simptomai neretai susipynę su autizmui būdingais požymiais, sunku atpažinti nerimo, depresijos ar kitus psichikos sutrikimus. Dažnai trukdo ir kalbos problemos, ribota verbalizacija, sunkumai suprasti ir įvardyti savo emocinę būseną.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojos vaikų ir paauglių psichiatrės Dalios Vėlavičienės paprašėme daugiau papasakoti apie nerimą ir depresiją bei jų pasireiškimo autistiškiems asmenims ypatumus.

Baimės ir vaiko raida

ASS turintys vaikai, kaip ir jų bendraamžiai, dažnai patiria įvairių baimių. Nerimas, baiminimasis – natūrali vaiko raidos dalis, atspindinti pereinamąjį raidos laikotarpį.

  • 6–24 mėnesių vaikams būdinga naujų, nepažįstamų ar labai stiprių sensorinių stimulų (šaižaus garso, staigaus kūno padėties pasikeitimo, stiprios vibracijos), atsiskyrimo nuo tėvų baimė.
  • 3–5 metų vaikai bijo tamsos, įsivaizduojamų būtybių, įvairių gyvūnų, dvasių, gamtos reiškinių.
  • 6–7 gyvenimo metais išryškėja gamtos katastrofų, mirties baimė.
  • 8–12 metais būdinga fizinių trūkumo, ligos, pajuokos, nesėkmių ar nepalankių socialinių situacijų baimė.
  • Paauglystėje ypač išryškėja tam tikrų socialinių situacijų baimė, susijusi su bendraamžių ir mokytojų vertinimu.

Kai dėl tam tikrų dalykų baiminamasi ar nerimaujama labai stipriai ir ilgai, tai dažnai kartojasi ir trikdo kasdienę veiklą (pvz., vaikas negali atsiskirti nuo mamos ar išeiti iš namų, užmigti, bendrauti su bendraamžiais), tai jau yra sutrikimas – patologinė baimė ar nerimo sutrikimas.

Matomi ir nematomi baimės simptomai

Vaiko baimes, nerimą išduoda irzlumas, ašaros, priešinimasis veikloms, pyktis ar net agresija. Tarkim, iš namų išeiti bijantis ir to žodžiais negalintis išreikšti vaikas gali paleisti į darbą kumščius, kad tik nereikėtų susidurti su baimę keliančiomis situacijomis už namų ribų.

Baimės išraiška ir pastangos nuslopinti nerimo sutrikimus skatinančius stimulus taip pat gali pasireikšti miego sutrikimais ar somatiniai simptomais, tokiais kaip galvos ar pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, raumenų įtampa, keliaujantis skausmas. Psichosomatiniai sutrikimai susiję su pernelyg dideliu emociniu krūviu. Tai psichinės būsenos sukelti fiziniai pojūčiai, įvairūs skausmai, nors nesergama somatine liga.

Sunkumai atpažįstant vaikų, turinčių ASS, nerimo sutrikimus

Nerimo sutrikimai yra viena dažniausiai pasitaikančių psichopatologijos formų vaikystėje ir paauglystėje. Jie neigiamai veikia vaiko savivertę, socialinius santykius, mokymosi rezultatus, didina depresijos, priklausomybių riziką. Tyrimai rodo, kad iki 84 proc. ASS turinčių asmenų pasireiškia ir nerimo sutrikimas, dažniausiai – atsiskyrimo, obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS), specifinės fobijos, socialinė fobija ar generalizuotas nerimo sutrikimas. Juos sunku atpažinti, nes neretai nerimo simptomai palaikomi autizmo požymiais. Pavyzdžiui, socialinis vengimas, atsiribojimas būdingi ir socialinei fobijai, ir autizmui, o ritualai, obsesijos – ir OKS, ir ASS. Be to, autistiškiems vaikams nerimo simptomai gali pasireikšti kitaip nei įprastos raidos vaikams, todėl ir likti nepastebėti.

Jaučiamas nerimas ne tik neigiamai veikia vaiko savijautą, jo ugdymo procesą, bet ir apsunkina visos šeimos gyvenimo kokybę.

Depresija

Depresija nėra tiesiog bloga nuotaika, o aiškų biologinį pagrindą turinti liga, kurią būtina gydyti. Ji dažnai pasireiškia dar paauglystėje, kai vyksta anatominiai, fiziologiniai, socialiniai ir intelektualiniai pokyčiai, keičiasi gyvenimo, veiklos, atsakomybės samprata bei socialinis vaidmuo, formuojasi moralinės vertybės, paaugliui keliami didesni reikalavimai. ASS turintys paaugliai susiduria su sudėtingesniais socialiniais santykiais (daugėja užuominų tarp eilučių, perkeltinių prasmių, sarkazmo, vilionių elgtis vienaip ar kitaip), todėl tampa dar sunkiau tinkamai bendrauti. Negana to, šiuo amžiaus tarpsniu jie dar stipriau ima jausti savo kitoniškumą, o jei dar patiria patyčių… Paauglystėje gali atsirasti miego ar (ir) mitybos sutrikimų, padažnėti ar atsirasti naujų ritualų, padidėti jautrumas sensoriniams dirgikliams, dirglumas, padaugėti pykčio protrūkių, nerimo, išsivystyti depresija, socialinė fobija, kilti minčių apie savižudybę.

Iš namų neišeinantis paauglys, turintis mažai interesų ar visai jų neturintis, gali atrodyti autistiškai atsiribojęs arba depresyvus. O sergant depresija emocijos būna prislopintos, mažiau išreikštos – kaip ir turint autizmą. ASS turintiems asmenims dažnai sunku įvardyti savo savijautą, o tai dar labiau trukdo atpažinti depresiją. Specifiškesni autizmo simptomai yra irzlumas, pykčio protrūkiai, pasikartojančio ir stereotipinio elgesio pokyčiai, suintensyvėjęs kompulsyvus elgesys.

Nepageidaujamas elgesys

Dažnai tėvai į specialistus kreipiasi tada, kai pasireiškia nepageidaujamas, probleminis elgesys, agresija ar savižala. Svarbiausia išsiaiškinti tokio elgesio priežastis. Paprastai tai būna aplinkos dirgikliai, rutinos pokyčiai, vidiniai dirgikliai (pvz., skausmas, gastroezofaginis refliuksas, nerimas, depresija), bendravimo, verbalizacijos sunkumai. Gali būti net ne vienas veiksnys. Nerimas ir depresija taip pat yra galimos agresijos priežastys – vaikas netinkamai elgiasi todėl, kad blogai jaučiasi. Taigi konkrečiu atveju būtina išsami analizė.

Kada reikėtų susirūpinti?

ASS turintys vaikai ir paaugliai retai skundžiasi savo savijauta, todėl tenka atpažinti iš kitų požymių. Reikėtų ieškoti priežasčių, jei per trumpą laiką sustiprėjo autizmo požymiai: išrankumas maistui, silpnesnis akių kontaktas, padažnėjusi, padidėjusi agresija ir (ar) savižala, dažnesni ritualai, padidėjęs jautrumas sensoriniams dirgikliams. Pastebėjus elgesio ar emocijų pokyčių, tikslinga kreiptis į psichologą ar psichiatrą.

Vaikai krizes gali išgyventi ir dėl gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pakeitimo, vieno iš tėvų išvykimo į komandiruotę, brolio ar sesers gimimo.

Ir įprastos raidos vaikai reaguoja net ir į nedidelius pokyčius. Neretai suaugusiesiems nereikšmingi dalykai vaikui, ypač autistiškam, gali atrodyti dideli ir sunkiai įveikiami. ASS turinčiam vaikui tokie, atrodytų, nereikšmingi pokyčiai kaip perdažytos sienos, pakeista mamos ar mokytojos šukuosena ir pan. gali sukelti krizę ir paskatinti nerimo simptomus.

Prevencija

Fizinis aktyvumas, įtampos nekeliantis gyvenimo būdas, šilti šeimos santykiai, gebėjimas pasidalyti savo išgyvenimais labai padeda, tačiau autistiškiems asmenims šiuos paprastus patarimus dažnai sunku įgyvendinti. Jiems galime padėti įveikti kasdienius iššūkius nekeldami pernelyg didelių reikalavimų, mokydami pažinti savo ir kitų jausmus, gerindami komunikavimo ir bendravimo įgūdžius, didindami pasitikėjimą savimi ir stiprindami santykius su jiems artimais ar svarbiais žmonėmis.

Svarbu kuo anksčiau pastebėti vaikui kylančius sunkumus ir ieškoti kuo efektyvesnių pagalbos būdų atsižvelgiant į jo raidą, simptomus, aplinkos veiksnius ir gretutinius sutrikimus.

Rekomenduojama literatūra:

Gotham K., Somer L. Bishop, Brunwasser S., Lord C. Rumination and Perceived Impairment Associated With Depressive Symptoms in a Verbal Adolescent-Adult ASD Sample. Autism Research. 2014

Gotham, K., Brunwasser, S. M., & Lord, C. Depressive and anxiety symptom trajectories from school age through young adulthood in samples with autism spectrum disorder and developmental delay. Journal of the American Academy of Child & Adolescent Psychiatry, 54(5), 369-376. 2015

van Steensel, F. J., & Heeman, E. J. Anxiety levels in children with autism spectrum disorder: a meta-analysis. Journal of Child and Family Studies, 26(7), 1753-1767. 2017

Lucy Willetts, Polly Waite, Pasikalbėkime apie nerimą? Vadovas draugams, artimiesiems, specialistams. 2017

Claire A.B. Freeland, Jacqueline B. Toner, Ką daryti, kai droviesi: vadovas vaikams, norintiems įveikti nerimą viešumoje. 2018

Dawn Huebner, Ką daryti, kai jaudiniesi per stipriai: vadovas vaikams, norintiems įveikti nerimą. 2017

Claire A.B. Freeland, Jacqueline B. Toner, Ką daryti, kai bijai suklysti: vadovas vaikams, norintiems įveikti perfekcionizmą. 2017

Tekstas perpublikuojamas iš Lietuvos autizmo asociacijos žurnalo „Lietaus vaikai“ 2019 m. 6-ojo  numerio.

Žurnalas „Lietaus vaikai“ leidžiamas įgyvendinant Periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo 2019 metais projektą, finansuojamą per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.