Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Net ir nuobodulys gali tapti mistine patirtimi

Unsplash.com nuotrauka

Víctor Manuel Fernández, Mistikos galia: dvasinis išsilaisvinimas visiems, iš ispanų kalbos vertė Vaiva Narušienė, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2020.

Katalikų pasaulio leidinių nuotrauka

Vis daugiau žmonių mėgina spręsti savo vidines problemas, kliaudamiesi dalykais, neturinčiais jiems priskiriamos galios: ezoterika, kristalais, horoskopais,  energetiniais akmenimis, piramidėmis ir kt. Tačiau nė vieno iš jų „energija“ nesugeba prasiskverbti į žmogaus dvasios gelmes.

Arkivyskupas Victoras Manuelis Fernandezas siūlo rinktis kitą kelią – tą, kuriuo ėjo didieji dvasios išminčiai. Jie parodo, ko reikia, kad gyventume geriau, nes patys jau yra atradę gyvenimo esmę. Šioje knygoje autorius apžvelgia keletą  vertingiausių tekstų, kuriuos parašė mistikai, per ypatingą dvasinio gyvenimo patirtį sugebėję išvysti kitiems neregimų dalykų. Išties mistikams pavyko pasiekti pačią egzistencijos šerdį. Autorius daugiausia remiasi šv. Kryžiaus Jono, šv. Augustino, šv. Teresės Avilietės, šv. Brigitos, šv. Pranciškaus Salezo ir kt. raštais.

V. M. Fernandezas gimė Kordoboje (Ispanija). Romoje baigė biblistikos bakalauro studijas, Argentinos katalikiškajame universitete (AKU) įgijo teologijos daktaro laipsnį. Jam buvo patikėtos Argentinos teologų draugijos pirmininko ir Rio Kvarto seminarijos studijų vadovo pareigos. Šiuo metu jis yra AKU rektorius.

Arkivysk. Victoras Manuelis Fernandezas. Jutubo kadras

Mistikas puikiai žino, kad Dievas gali veikti jo gyvenime per bet kokią dvasios būseną. Dievas gali atlikti nuostabų apvalymo ir perkeitimo darbą, kai nuobodžiaujame, panyrame į rutiną, kai esame prislėgti ar jaučiame vidinę tuštumą. Todėl neverta bėgti nuo vienatvės ir nuolat ieškoti prasiblaškymų. Tai darydami mėginame išvengti susitikimo su savo vidinio pasaulio šmėklomis. Daugeliu atvejų nuobodulys ar nerimas yra labai gilūs mistiniai potyriai, nes taip pajuntame visų dalykų, kurie nėra Dievas, tuštumą. Tiesiog reikia leisti, kad jie atliktų savo užduotį ir išnyktų. Mistiniame gyvenime yra ir palaimingo žavėjimosi Dievo darbais, ir nusivylimo, pasibodėjimo bei rutinos. Kai jaučiame tuštumą, iš tiesų savo viduje liudijame, kad Dievas yra daugiau nei mūsų vidinė gerovė.

Dievas nuolat veikia tavyje per viską, absoliučiai viską, ką jauti ir išgyveni, netgi per tuos dalykus, kurie tau atrodo kvaili, vargingi ir tušti. Jis leidžia, kad tau nutiktų nemalonių dalykų, nes jeigu to neleistų, nebebūtum šioje žemėje ir jau nebeliktų gražaus iššūkio gyventi šiame pasaulyje. Tačiau tuo pat metu Dievas nuolat mėgina padaryti, kad visi dalykai, kurie tau nutinka, pasitarnautų tavo gėriui ir būtų tau naudingi.

Kai apima nuobodulys, tau atrodo, kad tavo gyvenimas yra tuščias. Užklupus nemalonumams, galvoji, kad išgyveni tuščią laikotarpį. Tačiau iš tiesų, kad ir kas nutiktų, nėra nė vienos tuščios akimirkos, nes Jėzus pažadėjo būti su mumis iki pat pasaulio pabaigos (plg.  Mt  28, 20). Ir Jis laikosi savo žodžio. Prisikėlęs Jėzus, kupinas gyvybės, tikrai yra čia ir stengiasi nušviesti kiekvieną tavo egzistencijos akimirką. Todėl visada gali pasimokyti iš to, kas vyksta, gali įgauti vilties žengti pirmyn ir jėgų pradėti iš naujo. Su Juo galime bet ką ištverti, nors viskas atrodytų labai sunku. Atmink, kad net ir iš pažiūros paiki ir paviršutiniai dalykai turi savo prasmę.

Dievas tikrai tave myli ir nuolatos stengiasi daryti tau gera, tave subrandinti ir išlaisvinti, o to neįmanoma padaryti be vidinio nutyrinimo, nenuvalius visų paviršutinių dalykų, įsiskverbusių į tavo sielą. Todėl dažnai išgyvename liūdesio kartėlį, jausmą, kad viskas bereikalinga, suvokiame daugelio dalykų beprasmiškumą. Kartais tenka gerą valandą klausytis kokio nors žmogaus, kvaršinančio galvą savo dejonėmis, skundais arba melagystėmis, tačiau tai irgi gali būti labai vertinga mistinė patirtis, kurią Dievas panaudoja, norėdamas tavo viduje nuveikti ką nors labai didelio. Tau gali atrodyti, kad tik veltui nemaloniems dalykams iššvaistei laiką, o iš tiesų gavai vertingą mistinę patirtį, kuri, tau pačiam to nežinant, atnešė daug vidinės naudos.

Kęstučio Vanago /  Baltijos fotografijos linijos nuotrauka

Taigi, nieko nėra nenaudinga, ir šį gyvenimą reikia priimti visą ir visokį. Nepaprastai svarbu liautis skirstyti gyvenimo laikotarpius, tarsi vieni būtų nenaudingi, o kiti gilūs ar dangiški. Tavo pojūčiai niekaip nelemia tau nutinkančių dalykų vertės. Daugeliu atvejų reikia tiesiog leisti jiems vykti, nereikšti apie juos neigiamos nuomonės ir priimti tarsi gydymą ligoninėje. Negalvok, kad tai niekam nereikalinga, ir nesistenk išvengti. Tiesiog leisk, kad įvyktų.

Visa tai nutinka todėl, kad Dievas, kuris yra begaliniai tobulas, dalyvauja visur, net slapčiausiuose mūsų gyvenimo užkaboriuose. Dievas nėra tolimas, tik retkarčiais prisiartinantis pažiūrėti, kaip mums sekasi. Kadangi Jis yra Dievas, Jam nebūtina artintis. Jis yra čia, itin dėmesingas tam, kas vyksta kiekvieną akimirką kiekvienoje vietoje. Jis visiškai konkrečiai, smulkiai ir išsamiai žino kiekvieno žmogaus reikalus, viską, ką tu išgyveni išorėje ir viduje. Jis dalyvauja kiekviename dalyke, kad ir koks paviršutiniškas jis tau atrodytų. Dievas yra slapčiausiose kiekvieno tavo išgyvenimo kertelėse ir pažįsta jį daug geriau nei tu pats. Todėl Jis gali išgauti ką nors gera net iš paties nereikšmingiausio tavo išoriniame ar vidiniame gyvenime vykstančio įvykio. Net tavo vienatvėje, liūdesyje, apleistume, pasibodėjime, nuovargyje, nuobodulyje ir pažeminime Jis sugeba pažadinti gydančią, apvalančią ir pašventinančią jėgą.

Kiekvienas jausmas – ir liūdesys, ir nusivylimo sukeltas skausmas, ir nuobodulys, ir tylomis iškęstas pažeminimas, ir apleistumo pojūtis – atlieka savo paskirtį. Blogiausia, jei tučtuojau mėginsime išsilaisvinti iš šių jausmų, kurie kartais turi tęstis keletą dienų, kad mus apvalytų arba perkeistų. Todėl nereikėtų sakyti: „Koks aš vargšas, ką man tenka iškęsti!“ Tai tave įkalintų tavo paties ego kalėjime, o ego tik ir trokšta, kad jo gailėtųsi. Taip pat nedera prisidengti šiais jausmais kaip pretekstu blogai elgtis su kitais ar liautis dirbti. Viskas turi tekėti įprasta vaga, nereikia susilpninti savo atsidavimo. Tuomet Dievas galės tavyje daryti nuostabius darbus per visa, ką išgyveni, ir visa, ką jauti.

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.