Nobelio ekonomikos premija – už indėlį atsakant į visuomenei svarbius klausimus

Pirmadienį sužinojome, kam atiteko Nobelio ekonomikos premija. Šiemet apdovanojimas bus padalintas į dvi dalis: kanadietis ekonomistas Davidas Cardas įvertintas „už empirinį indėlį į darbo ekonomikos tyrimus“; kitą apdovanojimo dalį atsiims ekonomistai amerikietis Joshua D. Angristas bei olandų kilmės amerikietis Guido W. Imbensas, „už jų metodinį indėlį analizuojant priežastinius ryšius“.

Kaip rašo Švedijos karališkoji mokslų akademija, šių metų laureatai mums davė naujų įžvalgų apie darbo rinką ir parodė, kokias išvadas apie priežastis ir pasekmes galime padaryti iš natūralių eksperimentų. Mokslininkų požiūris padarė įtakos ir kitiems tyrimų laukams ir, anot Akademijos, sukėlė „revoliuciją empirinių tyrimų srityje“.

Kas gi yra natūralus eksperimentas? Įprastai eksperimentai socialiniuose moksluose atliekami „dirbtinėmis sąlygomis“ – tyrėjai sukviečia žmones, duoda užduotis, atlieka apklausas ir pan. Tuo metu ekspertai, atlikdami natūralius eksperimentus, galima sakyti, tiesiog stebi pasaulį – tai, kas jau vyksta visuomenėje; patys mokslininkai į tuos procesus nesikiša. Pavyzdžiui, ekonomistams šiuo atžvilgiu labai naudingi TV žaidimai – stebėdami juos, ekonomistai gali daug sužinoti apie skirtingą žaidėjų elgesį: kaip jie priima rizikas ar buriasi dėl vieno tikslo.

Kitas pavyzdys. Garsus natūralus eksperimentas buvo atliktas 2002 m., kai JAV miesto Helenos valdžia įvedė draudimą rūkyti viešose vietose, įskaitant barus ir restoranus. Tyrėjai pastebėjo, kad per pusmetį miesto gyventojai patyrė 40 proc. mažiau širdies smūgių. Kai įstatymo priešininkai visgi nugalėjo ir draudimas buvo panaikintas, širdies smūgių atvejų skaičiai grįžo į savo vietas…

Taigi – kaip natūralūs eksperimentai padeda ekonomistams?

Daugybė socialinių mokslų didžiųjų klausimų susiję su priežastimis ir padariniais. Kaip imigracija veikia užmokesčio ir įdarbinimo lygį? Kokią įtaką ilgesnis mokymosi laikas daro žmogaus ateities pajamoms? Į šiuos klausimus sunku atsakyti, kadangi neturime palyginimų, kuriuos galėtume panaudoti. Mes nežinome, kas nutiktų, jei sumažėtų imigracija ar jeigu asmuo nustos mokytis.

Tačiau šių metų Ekonomikos premijos laureatai parodė, kad į tokius ir panašius klausimus atsakyti įmanoma – kai atliekame mūsų minėtus natūralius eksperimentus. Galime įvertinti situacijas, kai dėl atsitiktinių įvykių ar politinių pokyčių įvairios žmonių grupės pradeda elgtis skirtingai.

Naudodamas natūralius eksperimentus, D. Cardas išanalizavo minimalaus darbo užmokesčio, imigracijos ir švietimo poveikį darbo rinkai. Jo studijos, atliktos nuo 1990-ųjų, metė iššūkį tradiciniam supratimui, todėl prireikė naujų analizių ir papildomų įžvalgų. Rezultatai parodė, kad, pavyzdžiui, padidinus minimalią algą, nebūtinai sumažėja darbo vietų.

Tiesa, duomenis, gautus iš natūralių eksperimentų, sudėtinga interpretuoti. Pavyzdžiui, vienai mokinių grupei (bet ne kitai) metams pratęsus privalomą mokymąsi, vienodai bus paveikti ne visi toje grupėje esantieji. Kai kurie moksleiviai šiaip ar taip būtų norėję toliau mokytis, ir jų požiūris į švietimo vertę neatspindi visos grupės požiūrio.

Taigi, ar išvis įmanoma prieiti kažkokių išvadų apie papildomų metų mokykloje pasekmes? X-ojo dešimtmečio viduryje J. Angristas ir G. Imbensas išsprendė šią metodologinę problemą, parodę, kaip iš natūralių eksperimentų galima gauti tikslių išvadų apie priežastis ir pasekmes.

„Cardo esminių visuomenės klausimų ir Angristo bei Imbenso metodinių tyrimų rezltatai parodė, kad natūralūs eksperimentai yra turtingas žinių šaltinis. Jų tyrimai iš esmės patobulino mūsų gebėjimą atsakyti į pagrindinius priežastinius klausimus, o tai visuomenei davė daug naudos“, – sako Nobelio ekonomikos mokslų komiteto pirmininkas Peteris Fredrikssonas.

Parengta pagal Nobelprize.org ir kitą užsienio spaudą