2021 10 07

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Nobelio literatūros premija – rašytojui iš Tanzanijos Abdulrazakui Gurnah

Rašytojas iš Tanzanijos Abulrazakas Gurnah. EPA nuotrauka

Jau žinomas 2021 m. Nobelio literatūros premijos laureato vardas – Švedijos akademija apdovanojimą skyrė rašytojui iš Tanzanijos Abdulrazakui Gurnah, rašančiam angliškai ir gyvenančiam Jungtinėje Karalystėje. Premija jam skiriama už bekompromisį ir gailestingą įsigilinimą į kolonializmo padarinius ir pabėgėlių likimus įtrūkyje tarp kultūrų ir žemynų.

Nobelio komitetas paskelbė, kad A. Gurnah romanai atšlyja nuo stereotipinių aprašymų ir nukreipia mūsų žvilgsnį į Rytų Afrikos kultūros įvairialypumą, nepažįstamą daugeliui kitur pasaulyje. Rašytojo personažai veikia terpėje tarp kultūrų ir žemynų, tarp buvusio gyvenimo ir to, kuris dar tik užgimsta.

„Literatūrinėje Gurnah visatoje viskas kinta – atsiminimai, vardai, asmenybės. Begalinis tyrimas, judinamas intelektualinės aistros, vyrauja visose jo knygose, jis lygiai taip pat regimas ir dabar rašytojo knygoje „Gyvenimas po visko“ („Afterlives“, 2020 m.), ir anksčiau, kai tik pradėjo rašyti, būdamas 21-erių metų pabėgėlis“, – teigia Nobelio komitetas savo socialiniuose tinkluose.

A. Gurnah gimė 1948 m., užaugo Zanzibaro saloje Indijos vandenyne, anuometinėje britų kolonijoje, arabų kilmės musulmonų šeimoje. Į Didžiąją Britaniją atvyko kaip pabėgėlis septintajame dešimtmetyje, kai buvo priverstas bėgti iš Zanzibaro po kilusios revoliucijos pradėjus masiškai žudyti arabus.

„Būtent gailestingumo stinga visuose negailestinguose turtingų Europos valdžių pareiškimuose, kai jos susiduria su į neviltį puolusiais žmonėmis iš pačių įvairiausių vietų. Ir iš tiesų jų skaičiai visai ne astronomiški, tačiau su šiais žmonėmis elgiamasi kaip su ligoniais, kaulytojais, todėl trūksta jų atžvilgiu gailestingumo. Ir supratingumo atsakant į klausimą, kaip seniai vyko tie patys dalykai, prieš tris–keturis dešimtmečius daugelis žmonių Europoje buvo atsidūrę sudėtingoje situacijoje“, – žiniasklaidai kalbėjo A. Gurnah.

Jis profesoriauja Kento universitete, yra literatūrologas ir anglakalbės pokolonijinės literatūros tyrinėtojas. A. Gurnah yra išleidęs dešimt romanų, taip pat apsakymų. Išgarsėjo romanais „Atminimas apie apie išvykimą“, „Rojus“, „Prie jūros“ ir kt. Į lietuvių kalbą autoriaus kūrinių nėra išversta. Į kitas – taip pat, plačiam skaitytojų ratui jis kol kas nežinomas.

Abdulrazakas Gurnah – ketvirtas Afrikos atstovas, tapęs Nobelio literatūros premijos laureatu.

„Pabėgėlio griūties tema driekiasi visoje rašytojo kūryboje. Jis pradėjo rašyti būdamas 21 metų tremtyje Anglijoje, ir nors suachili buvo pirmoji A. Gurnah kalba, anglų kalba jam tapo literatūrine priemone“, – pabrėžiama Nobelio komiteto tinklalapyje.

Ketvirtą savo romaną „Rojus“ (1994 m.), kurį išskyrė Nobelio komitetas, A. Gurnah parašė po tiriamosios išvykos į Rytų Afriką apie 1990-uosius. „Tai pasakojimas apie brendimą ir graudi meilės istorija, kurioje susiduria skirtingi pasauliai ir skirtingos tikėjimo sistemos“, – rašo komitetas. Anksčiau ši knyga buvo patekusi į trumpuosius „Bookerio“ ir „Whitbread“ premijų sąrašus. Taip pat komiteto nariai vertingais įvardijo A. Gurnah kūrinius „Dezertyravimas“ ir „Gyvenimas po visko“.

2020 m. Nobelio literatūros premiją pelnė amerikiečių poetė Louise Glück už taiklų poetinį balsą, kuris rūsčiu grožiu individualią būtį paverčia universalia.

2019 m. prestižinis apdovanojimas skirtas iškart dviem laureatams. Už 2019 m. Nobelis įteiktas austrų rašytojui ir dramaturgui Peteriui Handke, už 2018-uosius – ukrainiečių kilmės lenkų rašytojai ir poetei Olgai Tokarczuk, vienai ryškiausių šiuolaikinės lenkų literatūros figūrų, tarptautinės 2018 m. „Bookerio“ premijos laureatei.

2018 m. po skandalo su Jeanu Claude’u Arnault, susijusio su seksualiniu išnaudojimu ir nominantų vardų platinimu, buvo priimtas sprendimas Nobelio literatūros premijos teikimą atidėti. Anuomet J. C. Arnault žmona – rašytoja Katarina Frostenson, ir dar keli Švedijos akademijos nariai atsistatydino.

2021 m. Nobelio literatūros premijos laureatas tanzanietis rašytojas Abulrazakas Gurnah. EPA nuotrauka

Įdomumo dėlei – trumpai apie šių metų Nobelio literatūros premijos laurų pretendentus. Tarp 2021 m. favoritų vardų vėl buvo minima prancūzų rašytoja Maryse Condé. Jai 2019 m. Stokholme buvo įteikta Alternatyvioji Nobelio literatūros premija, įsteigta Švedijos Naujosios akademijos, už rašytoją anuomet internete balsavo daugiausia Švedijos bibliotekininkų. Taip pat buvo linksniuojamas ir prancūzės Annie Ernaux vardas. Spėliota, kad apdovanojimą gali pelnyti Antigvoje ir Barbudoje gimusi rašytoja Jamaica Kincaid, Kenijos rašytojas ir dramaturgas Ngũgĩ wa Thiong’o, indų kilmės britų rašytojas Salmanas Rushdie, norvegų dramaturgas Jonas Fosse, rašytojai Karlas Ove Knausgårdas ir Dagas Solstadas.

Jau ne vienus metus iš eilės tarp galimų Nobelio literatūros premijos laureatų mirguliuoja sirų poeto Adunio ir japonų prozininko Haruki Murakami vardai. Ekspertai taip pat pabrėžė, kad premijos laureatais jau seniai nebuvo tapę Afrikos, išvis ne Europos ar Šiaurės Amerikos šalių atstovai. Ką gi, šioje vietoje iš dalies spėjimas pasitvirtino. Dėl to tarp pretendentų vardų buvo minimas ir Somalio rašytojas Nuruddinas Farah bei rašytoja iš Nigerijos Chimamanda Ngozi Adichie. Kai kas Nobelio pergalę ir vėl prognozavo Rusijos rašytojams Liudmilai Ulickajai bei Vladimirui Sorokinui.

Nobelio literatūros premija teikiama nuo 1901 m. Per šį laiką jos laureatais tapo per 900 asmenų.

Jau aiškūs šių metų Nobelio premijos laureatai chemijos, medicinos ir fizikos srityse. Spalio 8-ąją bus paskelbtas Nobelio taikos premijos laureatas, o spalio 11-ąją – ekonomikos mokslų.

Parengė Jurgita Jačėnaitė.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien