Nulinė tolerancija priklausomybėms, dorybių ugdymas, geresnė komunikacija

Dr. Aurimas Marijus Juozaitis. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Aurimas M. Juozaitis yra konsultantas švietimo ir vadybos klausimais, socialinių mokslų daktaras.

Informacija apie Vilniaus arkivyskupijos kunigo Kęstučio Palikšos bylą, atskleidusią jo nusikalstamus veiksmus, sukrečia, kaip ir visi panašūs atvejai. Kai po tokio smūgio atsigauni, kyla klausimas – o kokia reakcija šioje situacijoje būtų adekvačiausia? Kokio atsako, kokių veiksmų reikalauja iš mūsų susiklosčiusi dalykų padėtis?

Pirmiausia, manau, turi reaguoti arkivyskupija ar net Vyskupų konferencija, nes tokiems atvejams turi būti taikoma nulinė tolerancija, t. y. besąlygiškas atmetimas. Nulinė tolerancija šiems atvejams reikštų ir ekskomuniką, apie kurią pastaruoju metu visai negirdime. Žinoma, kalbama apie atvejus, kai faktai yra patvirtinti, o šiuo atveju, kaip suprantu, faktai yra. Apie tai turi žinoti visi, t. y. komunikuojama turi būti nedelsiant ir plačiai.

Antra, turi būti daromi „paprasti“ dalykai: praktikuojamos dorybės, visų ir visais lygiais. Sakysite, kalbu apie abstrakciją? Visiškai ne! Dorybių ugdymas yra kaip tik labai konkretus ir todėl sunkiausias darbas. Pastaruoju metu neteko girdėti, kad būtų vedamos rekolekcijos dorybių tema. O kaip be tokių veiklų dorybės bus praktikuojamos Bažnyčioje, ir dar svarbiau, už jos ribų?

Ir čia tik pradžia. Pradėjus tai daryti – taikyti nulinę toleranciją bei dorybių praktikavimo skatinimą įvairiausiomis formomis, tada paaiškėtų ir tolesni žingsniai.

Kartu reikėtų mums, Bažnyčios nariams, savęs paklausti – o kur maldos, kur krikščioniškos meditacijos mokyklos? Kursai? Grupės? Beveik nieko apie tai negirdžiu (tik kartais atsitiktines pastangas), nors esu Bažnyčioje jau kone 20 metų. Ačiū Dievui, man pasisekė, kad kadaise turėjau progos lankyti Bernardinų parapijoje s. Onutės Petraškaitės MVS maldos ir meditacijos mokymus, bet kur dabar tai yra?

Kodėl malda svarbi? Neįsivaizduoju, kaip kasdien nuoširdžiai besimeldžiantis ir Dievo žodį medituojantis žmogus galėtų daryti (ar bent domėtis) pornografiniais dalykais!

Tikiuosi, kad tie kursai, grupelės yra, bet aš asmeniškai apie tokias beveik nei girdžiu, nei jas matau. O jei negirdžiu ir nematau aš, kuris gana aktyviai seka tokio pobūdžio informacijos srautą, tai peršasi viena išvada – LABAI BLOGAI KOMUNIKUOJAMA.

Taigi ką veikia arkivyskupija, Vyskupų konferencija, vienuolijos? Nors gal esminis klausimas būtų – KAIP jos veikia?

Kodėl malda svarbi? Neįsivaizduoju, kaip kasdien nuoširdžiai besimeldžiantis ir Dievo žodį medituojantis žmogus galėtų daryti (ar bent domėtis) pornografiniais dalykais! Nesakau, kad maldos ar krikščioniškos meditacijos „mokslai“ išspręstų šią bėdą, tačiau be maldos ir meditacijos įgūdžių bet kokios geros tikėjimo intencijos džiūsta, kol galiausiai tikėjimas nuvysta… Tad turime neužmiršti šv. Pauliaus priesako – nepaliaukite melstis!

Ir pabaigai nebažnytinis problemos aspektas. Psichologai jau seniai yra konstatavę seksualinės ar net priklausomybės nuo pornografijos fenomenus, užsieniuose ties tuo jau dirbama. Gal, duokdie, ir pas mus dirbama. Bet vėl KOMUNIKACIJOS problema – jei yra, kodėl nežinome?

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį, turime nedidelį prašymą Jums: padėkite mums atnaujinti „Bernardinai.lt“. Jau atliekame technologijų atnaujinimą, kad lengvai matytumėte ir galėtumėte skaityti visus dienraštyje publikuojamus tekstus. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, savo skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite „Bernardinai.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.