2022 06 16

Vatican News

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Nuncijus Kyjive: egzorcizmo malda prieš šio karo kaltininką

Arkivysk. Visvaldas Kulbokas prie apaštalinės nunciatūros Kyjive. Asmeninio archyvo nuotrauka

Jau beveik keturi mėnesiai praėjo nuo Rusijos invazijos į Ukrainą; žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, milijonai tapo pabėgėliais, sugriauti ištisi miestai. Ar galima tikėtis, kad karas greitai baigtųsi? Ar iš viso įmanoma teisinga taika? Ar popiežius gali kaip nors padėti? Apie tai Italijos Turino mieste leidžiamo dienraščio „La Stampa“ redaktorė kalbėjosi su apaštališkuoju nuncijumi Ukrainoje arkivyskupu VISVALDU KULBOKU.

„Vyksta nuožmus karas. Atsakomybė tenka tiems, kurie jį pradėjo. Gali būti ir kitų veiksnių, bet dabar ne laikas tai aiškintis, – kalbėjo arkivyskupas. – Susidūrus su žiaurumais ir nežmoniškumu, kuriuos matome, šie klausimai netenka prasmės, nes nėra kito pasirinkimo, kaip tik sustabdyti ginklus. Nematau veiksmingo politinio tarpininkavimo. Tie, kurie puola, turi nutraukti kraujo liejimą, nes kasdien nukenčia šimtai ar net tūkstančiai civilių ir karių. Šiandieniame pasaulyje mes gerbiame gyvūnus. Bet ar mes gerbiame žmones bent jau taip pat kaip gyvūnus?“

Į Italijoje dažniau nei kitose šalyse pasigirstančią abejonę, ar teisinga ginkluoti Ukrainą, ar tai dar labiau neeskaluoja konflikto, nuncijus atsakė: „Ne man spręsti, kiek ginklų ir kas turėtų turėti, tačiau akivaizdu, kad šis klausimas turi būti susijęs ne tik su Ukraina, bet ir su Rusija.“ Pasak jo, kiekvienas karas yra iššūkis visai žmonijai. Ir vienintelis atsakymas Dievo akivaizdoje turi būti atsivertimas, visų atsivertimas, ne tik agresoriaus.  Neteisinga, kai tolimose šalyse yra žmonių, kurie galvoja, kad tai, kas dedasi Ukrainoje, jų neliečia. Toks požiūris yra nežmoniškas. Bažnyčia turi tik dvasinį ginklą – atsivertimą, nes kitaip liksime karo lauke su tokiais rezultatais, kokius dabar matome.

Žurnalistė klausė nuncijų apie galimą popiežiaus tarpininkavimą. Pasak arkivyskupo Kulboko, popiežiaus noras prisidėti yra labai svarbus, tačiau būtų dar geriau, jei visų pasaulio konfesijų atstovai tai darytų kartu.

Ar teisinga reikalauti, kad mainais už ugnies nutraukimą Ukraina ką nors atiduotų Rusijai? „Kai kalbame apie nusiginklavimą, jis turi rūpėti visiems“, – atsakė nuncijus, primindamas, kad karą pradėjo ne Ukraina. Rusija jau daugelį metų vykdo ginklavimosi varžybas. Jei norima ko nors pasiekti, aukotis turi visi, negalima rodyti pirštu tik į vieną.

Arkivyskupas Visvaldas Kulbokas taip pat pasidalijo savo asmeniniais išgyvenimais per pastaruosius labai sudėtingus jo tarnybos Kyjive mėnesius.  Jis buvo vienas iš nedaugelio užsienio šalių diplomatų, kurie neišvyko iš Ukrainos sostinės, kai prasidėjo karas. Savo akimis jis matė netoli Kyjivo paliktus žiaurumo pėdsakus. Pokalbyje su italų dienraščio redaktore jis paminėjo Bibliją, surastą Bordiankos mieste, subombarduoto pastato aštuntajame aukšte. „Ta Biblija buvo surasta vaikų kambaryje. Laikau ją čia su savimi. Apie tą šeimą nieko daugiau nežinome. Kai ją paimu į rankas, verkiu“, – sakė arkivyskupas.

„Kaip jūs meldžiatės už taiką?“ – šiuo klausimu užbaigiamas italų laikraščio paskelbtas interviu. „Aš savo maldą steigiuosi sujungti su mažutėlių malda, kuri yra stipresnė už manąją, – atsakė arkivyskupas. – Popiežius Pranciškus sako, kad karas yra velnio išradimas. Taigi aš, kaip vyskupas, taip pat daug kartų meldžiausi egzorcizmo maldomis, kad visa tai baigtųsi.“

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien