Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais. Paremti

2022 06 08

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Nuo plūgo iki lėktuvo: ANBO fenomenas ir skrydis laike virš tarpukario Lietuvos

ANBO - VIII Kauno aerodrome. LAM nuotrauka

Lietuvos aviacijos muziejuje (LAM) rekonstruojami net tik pastatai ir ekspozicijų erdvės. Muziejaus komanda, vadovaujama Mindaugo Kavaliausko, keičia ir žiūros kampą į muziejaus veiklas ir turinį. Naujausias LAM ir „Kaunas 2022“ projektas – tinklalaidžių serija originaliu pavadinimu „ANBO. Avangardo Naujokai Bet Oho“, skirtas ne tik aviacijos istorijai, bet ir ryškiausiems tarpukario Lietuvos modernėjimo aspektams atskleisti.

Muziejaus veiklose – kokybinis šuolis

Ilgą laiką Lietuvos aviacijos muziejaus (LAM) veikla rėmėsi daiktų ir enciklopedinių faktų parodomis, kurių lankytojų didžiąją dalį sudarė edukacinių programų dalyviai ir vyriška, garažo ir angaro kvapą mylinti auditorija bei švenčių lankytojai. LAM vadovas kelia gerokai didesnius tikslus, keičia sustabarėjusią muziejininkystės sampratą, kur muziejus nebėra kaip pasyvus apžvalgos objektas, bet aktyvi kultūrinio gyvenimo dedamoji. Panašu, kad pastarųjų metų LAM veikla istoriškai bus įvardinta kokybinio šuolio muziejininkystėje laikotarpiu. Naujausias novatoriškas LAM projektas – aštuonių tinklalaidžių serija, sukurta atsispiriant nuo vieno iškiliausių Kauno tarpukario modernizmo akcentų – ANBO fenomeno. ANBO – daugeliui, net aviacija nesidomintiesiems, žinomi Antano Gustaičio sukurti lėktuvai, kurių pavadinimą mėgstama iššifruoti šmaikščiai: „Antanas nori būti ore“.

Garsino tarpukario Lietuvą

Aviacija tarpukario Lietuvoje yra bene ryškiausias jaunos valstybės modernėjimo, kūrybinio ir inžinerinio potencialo indikatorius, laisvės, tobulybės siekis, puoselėtas to meto Lietuvoje.

Šiame kontekste stipriai įsirėžęs A. Gustaičio lėktuvų serijos fenomenas ANBO, kurio vienas ryškiausių̨ simbolių – 1929-aisiais sukurtas ANBO-III, tapęs pirmuoju lietuvišku serijinės gamybos orlaiviu. Net prancūzai žavėjosi ANBO manevringumu, o lengvasis bombonešis ANBO-VIII buvo laikomas vienu geriausiu tokio tipo lėktuvu pasaulyje. Lietuva buvo vienintelė tarp mažųjų valstybių, gaminusių kovos lėktuvus.

Pasak istoriko Alfredo Bumblausko, ANBO, sviestas ir krepšinis buvo bene labiausiai tarpukario Lietuvą garsinantys pasiekimai. „Reikia pastebėti, kad iki šiol aviacijos istorija yra deramai nepažinta ir neišragauta, tad šis projektas labai vertingas, sudarantis prielaidas kiekvienam lietuviui suvokti, kad S.Darius ir S.Girėnas – tik vienas iš gintaro luitų mūsų istorijos lobyne, kad greta jų turime ne mažiau stiprių ir tautinį identitetą formuojančių bei savivertę keliančių istorinių aviacijos faktų ir asmenybių“, – sako komunikacijos specialistė Edita Grudzinskaitė-Gruodis.

Neapsiribojama tik aviacijos istorija

LAM sukurtos tinklalaidės turi apibrėžtą struktūrą, tarpusavyje persipina, viena kitą papildo. Tinklalaidėse neapsiribojama tik aviacijos istorija, jos asmenybėmis ar siauru žvilgsniu į ANBO konstrukcijas ar technines charakteristikas. Kiekvienos laidos pradžioje skiriama laiko ANBO inžinerinei daliai, tačiau didžiausią laidos laiką užima pokalbiai su ekspertais, istorikais, menotyrininkais ar kolekcionieriais. Laida užbaigiama istorine „razina“ – anekdotu ar intriguojančia istorija iš aviatorių gyvenimo.

„LAM sukurtos tinklalaidės – produktas, kurį su malonumu pasižiūrės kiekvienas, besidomintis Lietuvos praeitimi, jos kultūra. Šis projektas žavus savo aprėptimi. Svarbiausios tarpukario lietuviškosios aviacijos savybės ir procesai aptariami santykyje su socialinio, kultūrinio gyvenimo raida. Pavadinčiau jį savotišku apžvalginiu skrydžiu virš tarpukario Lietuvos socialinių, kultūrinių ir ekonominių kontekstų“, – sako projekto koordinatorė Živilė Juodėnė.

Aviacija – valstybės proveržio dalis

„Aviacijos istorijos neatskiriame nuo besikuriančios valstybės, jo žmonių proveržių ir sukurtų naujovių. Pakilęs į orą didžiosios pasaulinės krizės metais, ANBO drąsiai brėžė̇ augančios Lietuvos aviacinės minties vektorių̨ aukštyn, jungdamas pagrindinius gero dizaino dėsnius – technologines naujoves, paprastumą̨ ir patikimumą̨. Gerai arba niekaip! Šiomis nuostatomis vadovavosi ir kitų sričių̨ Lietuvos kūrėjai – architektai, inžinieriai, dekoratoriai“, – sakė LAM vadovas ir tinklalaidžių moderatorius M. Kavaliauskas.

Iš tiesų, neskaitant keleto pavardžių, S.Dariaus ir S.Girėno, kurie taip pat mūsų sąmonėje tėra tik pabirų faktų ir biografinių nuotrupų darinys, Lietuvos aviacijos istorija neužima deramos vietos mūsų tautinio identiteto ir pasididžiavimo segmentų piešinyje.

Pašnekovai – istorijos ir kultūros lauko liūtai

Tinklalaidės sukurtos itin patrauklia forma. Pasirinktas kelias kalbėti apie aviacijos istoriją įsuka į tarpukario Lietuvos kontekstus, kuriuose tik ir įmanoma pilnai suprasti Lietuvos aviacijos vietą ir svorį tame laikmetyje. Tinklalaidėse gausu intelektualaus tūrinio ir stiprių įžvalgų, kuriomis dalinasi Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesorė dr. Marija Drėmaitė, kultūros istorikė Sonata Šulcė, VU istorikas dr. Norbertas Černiauskas, dr. Simonas Jazavita, Kauno miesto muziejaus muziejininkas, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius, kino istorikas Gediminas Jankauskas, karo istorikas dr. Valdas Rakutis, Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ prezidentas Ramūnas Kardelis, dizainerė, KTU Dizaino centro lektorė dr. Inga Audzevičiūtė-Liutkienė ir LAM darbuotojai.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Skanėstas besidomintiems tarpukariu

Kiekvienam, besidominčiam Lietuvos praeitimi, tinklalaidės taps intelektualiniu skanėstu. Laikmetyje, išsiskyrusiu aspiracija įsilieti į modernias lenktynes, kuomet lietuviai garsiai šaukė apie save visam pasauliui, Kaunas troško būti moderniu europietišku miestu, bet stengtasi išlikti ir tautiškai savitais – daugybė tarpusavyje persipynusių procesų, kuriuos lukštena tinklalaidžių pašnekovai. Sužinosime daugybę įdomių istorinių detalių, tarkime, kaip Kauno Žaliakalnio projektas susijęs su miesto kanalizacija ir jos projektuotoju, iš Danijos pakviestu Marijumi Fransenu, apie tai, kaip aviacija siejasi su pasaulyje perversmą padariusia Le Corbuser knyga, kaip sąveikavo noras būti moderniais su siekiu išlaikyti tautinį identitetą ir daugybė kitų tarpukario Lietuvos kultūros, meno, socialinio ir ekonominio gyvenimo aktualijų.

„Neabejoju, kad tinklalaidėse aptiksite įdomių tarpukario atodangų̨, tuo pat metu gausime ir naujų postūmių̨ Kaunui stiprinti aviacinio miesto identitetą“, – sakė LAM vadovas M. Kavaliauskas.

Tinklalaides rasite LAM feisbuko paskyroje ir jutubo kanale.

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.